Rečitaliai Filharmonijos Didžiojoje salėje – reta, bet itin subtili atlikėjo ir klausytojo dialogo forma.
Verta suklusti – šį pusmetį fortepijono rečitalius Filharmonijoje gros prancūzų pianistas Philippe’as Giusiano ir svečias iš Vokietijos Ingolfas Wunderis bei Vokietijoje gyvenanti lietuvių pianistė Guoda Gedvilaitė; smuiko rečitaliu ketina nudžiuginti iš Italijos atvyksiantis virtuozas Sergejus Krylovas.
Rečitalių ciklą spalio 18 d., šeštadienį, 19 val. pradės įžymiojo lenkų kompozitoriaus Fryderyko Chopino kūrinių fortepijonui interpretacijos eksperto reputaciją pelnęs Philippe‘as Giusiano. Įstabu, kad koncertui Vilniuje pianistas pasirinko būtent Chopiną.
Vieno garsiausių pasaulio atlikėjų šlovę Ph. Giusiano padėjo pelnyti pergalė XIII tarptautiniame Fryderyko Chopino konkurse. Tačiau tai nebuvo magiško skaičiaus nulemtas stebuklas – link lemiamą karjeros lūžį lėmusio pripažinimo viename žymiausių pasaulio pianistų konkursų muzikantas artėjo labai nuosekliai.
1973-iaisiais Marselyje gimęs Ph. Giusiano skambinti fortepijonu pradėjo penkerių. Marselio muzikos akademijoje jo mokslams vadovavo Odile Poisson ir Pierre’as Barbizet. Dvylikametį pianistą jo gimtasis miestas pagerbė aukso medaliu, trylikos jis tapo jauniausiu Liszto konkurso laureatu (1986), keturiolikos laimėjo Dariuso Milhaud konkurso pirmąją premiją. Studijuodamas Paryžiaus konservatorijos Jacqueso Rouviero klasėje, šešiolikmetis atlikėjas konservatorijos pianistų konkurse pelnė pirmąją premiją. Pirmąkart dalyvauti prestižiniame F. Chopino konkurse Ph. Giusiano ryžosi būdamas septyniolikos ir tuomet užėmė aštuntąją vietą. O po penkerių metų, 1995-aisiais, tapo nugalėtoju ir kritikų bei publikos numylėtiniu.
Pergalė F. Chopino konkurse Ph. Giusiano atvėrė prestižinių koncertų salių duris. Jis tapo geidžiamas Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos festivalių svečias ir pripažintų simfoninių orkestrų scenos partneris. P. Giusiano koncertuoja visame pasaulyje, žavėdamas klausytojus savo giluminėmis interpretacijomis. „Tai nepriekaištingas, precizinis pianistas, niekad nesivadovaujantis paviršiniais subjektyviais apmąstymais“ (George Gallician, „La Provence“).
Po vieno iš Ph. Giusiano pasirodymų Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje – 2005 m. vasario 12 d. su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) atliko C. Saint-Saënso Antrą ir Ketvirtą koncertus fortepijonui su orkestru – spaudoje rašyta: „Ph. Giusiano atsiskleidė kaip tipiškas puikus prancūzų fortepijoninės mokyklos atstovas: tobula, plastiška technika, žaibiška reakcija į greitus tempo bei ritmo pasikeitimus, ramus, saikingas, skoningas muzikavimas, rafinuotumas, trapumas, skaidrumas.“ (Aldona Radvilaitė, „7 meno dienos“). 2006 m. gruodį su LNSO, diriguojamu Roberto Šerveniko, Ph. Giusiano atliko J. Brahmso Pirmą koncertą fortepijonui ir orkestrui, o štai rečitalį Filharmonijos salėje pianistas skambins pirmą kartą ir atliks būtent tą muziką, už kurios interpretaciją ir įrašus yra sulaukęs galybę komplimentų.
Iš Prancūzijoje ir Japonijoje išleistų P. Giusiano kompaktinių plokštelių kritikai ir publika palankiausiai įvertino S. Rachmaninovo ir F. Chopino kūrinių įrašus. Pasirodžius Chopino 24 etiudų ir 24 preliudų albumui, žurnalas „Le Monde de la musique“ rašė: „Toks įspūdis, lyg grotų pats Chopinas!“. 24 preliudus, op. 28 išgirsime skambant ir Vilniuje. Į rečitalio programą pianistas taip pat įtraukė Chopino Noktiurnus H-dur ir As-dur, op. 32 Nr. 1 ir Nr. 2; Ekspromtą As-dur, op. 29 bei Sonatą c-moll, op. 4.
