Dinamikos, valdymo savybių ir natūralių krykštavimų sukuriančių sedanų segmente „Peugeot“, kaip bebūtų keista, turi užtektinai patirties. Štai, kad ir „Peugeot 405“ vyresnysis brolis – „Peugeot 505“. Paskutinis galiniais ratais varomas „Peugeot“ apie kurį Afrikoje iki šiol sklando legendos apie „Mercedes-Benz“ ir „Toyota“ pralenkiantį patikimumą.
Jeigu milijonai Afrikos žemyno gyventojų vertino aukštą „Peugeot 505“ prošvaisą, tai europiečiai galėjo džiaugtis ir kitomis modifikacijomis. Pavyzdžiui, „GTI“. Pastaroji anuomet buvo liaupsinama įvairių leidinių žurnalistų ir net dabar laikomas automobiliu, kuriam neprilygsta net ir kai kurie mums akivaizdūs analogai iš Vokietijos.
Ponas populiarusis gavo „aš skrieju su vėjeliu versiją“
Anksčiau minėtas „Peugeot 505“ buvo laikomas bendrovės bestseleriu. Modeliu, ant kurio pečių buvo nešama gigantiška automobilių bendrovė, tačiau aštunto dešimtmečio viduryje „Peugeot“ vadovai panoro pakeisti kompanijos strategiją.
„Peugeot“ vedliai, po skanios vakarienės su vyno taure, nusprendė, jog šios bendrovės modelių gamoje turi būti bent keli bestseleriai, o ne vienas. Tokiu būdu „Peugeot“ galėtų remtis keliais tvirtais ramsčiais ir užtikrinti, jog „Peugeot“ ateitis būtų šviesi. Šis noras ir svajonė, jūsų nuostabai, netrukus įgavo realų pavidalą. Devinto dešimtmečio pradžioje pasirodęs „Peugeot 205“ tapo tikru fenomenu, o po kelių metų debiutavęs „Peugeot 405“ tik dar labiau sustiprino „Peugeot“ markės pozicijas.
Anuomet tai buvo vidutinės klasės sedanas, pasižymėjęs patraukliu dizainu ir eilinį vairuotoją patenkinančiomis savybėmis. Lyg ir nieko ypatingo, bet tai ir buvo raktas į sėkmę.
Praėjus vos pusantrų metų nuo „Peugeot 405“ gamybos pradžios, bendrovė paskelbė, jog gamykloje buvo pagaminta net 500 tūkst. prancūziško modelio egzempliorių. Šis rodiklis įspūdingiau atrodo, kai pagalvoji apie tai, jog didžioji dalis „Peugeot 405“ automobilių buvo nupirkta tik Vakarų Europoje, nes dalis Vidurio ir praktiškai visa rytinė Europos dalis apie „Peugeot“ žinojo tiek pat kaip ir Artūras Skardžius apie švarią sąžinę.
Kol standartinės „Peugeot 405“ versijos iš gamyklos riedėjo stulbinančiais tempais, automobilių entuziastams skirta diena išaušo 1988-aisias. Praėjus vieneriems metams nuo „Peugeot 405“ debiuto tarptautinėse parodose, prancūziškų automobilių gamintojas leido pasižvalgyti į „Volkswagen Golf GTI“, „Ford Escort RS Turbo“, „Opel Vectra GSi“ ir „BMW 325i“ alternatyvą – „Peugeot 405 Mi16“.
Jeigu vizualinė automobilio pusė iš gilaus miego nepažadindavo jūsų fantazijos, malonybiškų gerybių kraitelis slypėjo kitur. Pradėkime nuo svarbiausio – pakabos konfigūracijos. Tiek priekyje, tiek gale „Peugeot 405 Mi16“ turėjo nepriklausomos pakabos konfigūraciją, o tai anuomet buvo gana retas reiškinys, nes didžioji dauguma konkurentų džiaugdavosi galinėje pakaboje turėdami torsioninę siją. Visai kaip daugelis automobilių šiandien.
Sekantis privalumas – variklis. Absoliučiai neromantišku vardu pavadintas „XU9J4“ motoras išvystė 160 arklio galių ir su didžiausiu džiaugsmu leisdavo tachometro rodyklę laužti iki pat 7200 aps/min. ribos.
Pokyčių metas
Visi ano meto „Peugeot“ modeliai su sportiškomis ambicijomis buvo komplektuojami su 1,9 litro darbinio tūrio agregatu, kuris džiugino ne tik „405 Mi16“, bet ir „205 GTI“ bei „309 GTI“ vairuotojus. Eiklumu ir žvitriu charakteriu pasižymėjusį motorą 1992-aisiais pakeitė modernesnis analogas. Tas, kuris vėliau buvo randamas praktiškai visuose „PSA“ koncerno gaminiuose.
Naujojo motoro tūris išaugo iki 2 litrų, jis tapo truputėlį sunkesnis, o ir didžiausią sukimo momentą jis išvystydavo žemesniuose sūkiuose (3500 prieš 5000 aps/min.). Patogu automobilį naudojant kasdien, bet ne taip smagu, kai nori prasilėkti su vėjeliu ir kai žinai, jog tachometro rodyklei pasiekus 5000 sūkių ribą jums ant lėkštutės bus pateiktas didžiausias 177 Nm sukimo momentas. Kita vertus, esant poreikiui, buvo galima pasirinkti versiją, turinčią keturių varančiųjų pavarą, tad net ir didžiausia pūga ar kaip iš kibiro pliekiantis lietus priversdavo tik nusijuokti ir leisdavo toliau džiaugsmingai spausti akceleratorių.
Ne vienintelė sportiška versija
„Peugeot“ siekis įtikti įvairiausių poreikių turintiems vairuotojams kaip reikiant pradžiugino automobilių entuziastus.
Iš pradžių „Mi16“ versija atliko galingiausio ir dinamiškiausio modelio vaidmenį, tačiau 1993-aisiais „Peugeot“ pristatė dar vieną skanėstą – „T16“.
Šį kartą 2 litrų, keturių cilindrų variklis buvo aprūpintas turbokompresoriumi bei našesniu oro aušintuvu bei keturių varančiųjų ratų pavara, kuri variklio išvystomą galią tarp priekinės ir galinės ašies paskirstydavo 53:47 koeficientu.
Varikliui veikiant įprastomis sąlygomis, jis išvystydavo 200 arklio galių ir 320 Nm sukimo momentą. Vs dėlto, akceleratoriaus pedalą įspaudus į dugną ir jo neatitraukiant ilgėliau, 45 sekundžių laikotarpiui įsijungdavo „Overboost“ funkcija, kuri leisdavo turbinai įsiurbti daugiau oro ir tuo pačiu padidinti variklio išvystomą galią iki 220 AG.
Kadangi ši versija buvo sukurta siekiant patenkinti tarptautinės automobilių sporto federacijos reikalavimus, „Peugeot“ griežtai ribojo „405 T16“ modelio serijinę gamybą. Iš pradžių „Peugeot“ šešiasdešimt vienetų pagamino Prancūzijos policijai ir tik po to patenkino norinčiųjų poreikius, kurių, tiesą sakant, nebuvo labai daug – vos 1061.
Dalyvavo autosporto varžybose
„Peugeot“ bendrovės vadovai myli automobilių sportą. Tai – tiesiog akivaizdu. Dešimtys pergalių tarptautinėje ralio arenoje, keletas pasaulio rekordų „Pikes Peak“ pirmenybėse. Nors daugelis „Peugeot“ vardą tapatina su ilgųjų nuotolių lenktynėmis arba Pasaulio ralio čempionatu, dešimtame dešimtmetyje gamintas „Peugeot 405“ ne vieną kartą surengė įspūdingą pasirodymą žiedinėse lenktynėse.
1994 ir 1995 metais Prancūzijos žiedinių lenktynių pirmenybėse dominavęs Laurent Aiello savo varžovus pranoko vairuodamas tikrai ne standartinį „Peugeot 405 Super Tourisme“. Lenktynėms paruoštas bolidas savyje turėjo neeilinį 2 litrų, keturių cilindrų motorą, išvystantį 290 arklio galių. Prie to paties dar paminėjus, jog automobilis tesvėrė 975 kilogramus, šis pajėgus motoras automobiliui suteikė stulbinamas dinamines savybes.
Retas. Ne tik tada, bet ir dabar.
Vienintelis sportiškas „Peugeot“ sedanas, pasirodęs dešimtame dešimtmetyje, šiandien gali būti laikomas tikra retenybe. Nors „Peugeot“ pagamino beveik 48 tūkst. šio sedano vienetų, tačiau šiandien jie yra ypatingai retas reiškinys. Net ir automobilių skelbimų portaluose.
Tiesiog užtenka pažvelgti į populiarųjį „Mobile.de“, kuriame visuomet galima rasti dominantį modelį, bet net ir jame šiuo metu parduodami vos keturi „Mi16“ egzemplioriai. Pigiausias iš jų kainuoja 5000 eurų, brangiausias – 13 500 eurų.
Paskyrus daugiau laiko paieškoms, netrukus pastebėsite, jog „Peugeot 405 Mi16“ ar net „T16“ kainos siekia 15 000, 20 000 ar net 30 000 eurų.
GALERIJA
