P.Porošenkos oficialiame tinklalapyje nurodoma, kad jis paskirs naują gynybos ministrą po to, kai priėmė dabartinio ministro Valerijaus Heletejaus, paskirto šių metų liepą, atsistatydinimą.
Šis nušalinimas akcentavo Ukrainos armijos nesėkmes šešis mėnesius vykstančiame konflikte su prorusiškais sukilėliais, kurio pabaigos kol kas nesimato, o aukų skaičius beveik pasiekė 3 400.
Kariuomenės veiksmai nuvylė ukrainiečius, jau šventusius pergalę per kruviną liaudies sukilimą, vasarį nuvertusį tuometį Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių ir atvedusį į valdžią provakarietišką vyriausybę.
V.Heletejaus pašalinimas gali susilpninti P.Porošenkos pozicijas prieš penktadienį vyksiantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Milane, dalyvaujant Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Kremlius nurodė, kad A.Merkel, kuri buvo aktyvi P.Porošenkos sąjungininkė ir padėjo suorganizuoti pirmąjį abiejų lyderių susitikimą birželį Normandijoje vykusio viršūnių susitikimo kuluaruose, sekmadienį telefonu kalbėjosi su V.Putinu, siekdama „aptarti pasiruošimus“ deryboms Milane.
P.Porošenka savo kreipimesi į tautą pareiškė neturintis „jokių iliuzijų“, ruošdamasis savo ketvirtajam susitikimui su V.Putinu nuo atėjimo į vadžią šių metų gegužę.
„Šios derybos nebus lengvos, bet aš joms pasiruošęs“, – P.Porošenka sakė sekmadienio vakarą, kreipdamasis per televiziją.
„Mano tikslas – mūsų šalies nesvyruojanti nepriklausomybė, jos teritorinis vientisumas, sienų neliečiamumas ir taikos atkūrimas“, – pabrėžė jis.
V.Putinas atrodo sustiprinęs savo pozicijas, kai šeštadienį įsakė 17,6 tūkst. Rusijos karių, sutelktų netoli sienos su Ukraina, grįžti į savo bazes. Pasak analitikų, šiuo žingsniu Kremlius siekia, kad Vakarų šalys atšauktų arba bent jau sušvelnintų Rusijai paskelbtas sankcijas.
Jau anksčiau buvo keliama prielaidų, kad P.Porošenka nepatenkintas V.Heletejaus gebėjimais organizuoti lemiamą puolimą prieš sukilėlius nuo jo paskyrimo gynybos ministru liepos 3 dieną.
Autoritetingas savaitraštis „Dzerkalo tyžnia“ nurodė, kad V.Heletejaus likimas buvo nuspręstas, kai jis rugpjūčio 23 dieną gavo pranešimą apie šimtų Rusijos specialiųjų pajėgų karių ir dešimčių šarvuotųjų mašinų įsiveržimą į konflikto krečiamą rytinį regioną, nors tuos kaltinimus Maskva neigė.
Savaitraštis citavo vieną kariškių vadą, kuris sakė, kad V.Heletejus ignoravo šiuos žvalgybos duomenis, o kitą dieną dalyvavo Nepriklausomybės dienos parade Kijevo centre.
Sukilėliais taip pat nušlavė vieną ukrainiečių dalinį, kuriame buvo bent 100 karių, per operaciją netoli Ilovaisko miesto. Tos skerdynės sukrėtė šalį, o P.Porošenka neilgai trukus pasirašė Rusijos palaikomą paliaubų susitarimą su sukilėlių vadovybe.
Pagal rugsėjo 5 dieną pasirašytą paliaubų sutartį planuota nustatyti buferinę zoną išilgai fronto linijos ir suteikti sukilėliams ribotą autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Tačiau nei viena pusė neatitraukė savo sunkiosios ginkluotės, o kautynės, nors ir aprimo, visiškai nesiliovė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
