Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug. Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.
Per anksti pradėta skambinti varpais
2008 metų ketvirtajame ketvirtyje bendrasis vidaus produktas sumažėjo nežymiai - 2 procentais, o nedarbas padidėjo 3 procentiniais punktais. Realusis darbo užmokestis pakilo daugiau kaip 6 procentais. Buvo laiku išmokamas darbo užmokestis, pensijos ir kitos išmokos. Taigi ar buvo būtinybė kelti isteriją dėl pasaulinės finansų krizės įtakos šalies ekonomikai ir gąsdinti žmonių?
Gyventojai nedelsiant sureagavo į garsų šauksmą. Apribojo vartojimą, pradėjo taupyti ir kaupti pinigus blogesniems laikams. Padidėjo indėliai bankuose, o mažmeninė prekių apyvarta sausio mėnesį sumažėjo net 27 procentais. Todėl atitinkamai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų įplaukos į biudžetą. Įsisuko ratas, kuri sunku sustabdyti.
Taigi perdėtas siekimas įrodyti, kad sunkų palikimą gavo naujoji valdžia, gerokai prisidėjo prie biudžeto nevykdymo šiais metais.
Žinoma, negalima nepastebėti socialdemokratų klaidų valdant šalį. Ekonomikos spartaus kilimo metu netaupė valstybės lėšų, kaip tai darė Rusija, Estija ir kitos valstybės, o besaikio skolinosi ir dalijo biudžeto pinigus nebūtiniausioms ir antraeilėms valstybės reikmėms tenkinti, nors jau buvo tada pastebėti pirmieji ūkio stagnacijos požymiai.
Prašauta pro šalį keičiant mokesčius
Premjeras Vyriausybės šimto dienų sukakties proga surengtoje spaudos konferencijoje pasakė, jog mokesčių sistemą buvo atlikta laiku ir gerai, išskyrus mažas klaidas, kurios jau ištaisytos.
Tačiau sausio – vasario mėnesių biudžeto vykdymo rezultatai liudija ką kitą. Juos nulėmė ne pasaulinė finansų krizė, o prekių ir paslaugų apyvartos sumažėjimas vidaus rinkoje, kurią sąlygojo žmonių išgąsdinimas ir nevykusiai atlikta mokesčių reformą. Ypač neapgalvotai padidinti akcizai ir sumažintas gyventojų pajamų mokestis.
Sujaukus mokesčių sistemą, mokėtojai sutriko ir pradžioje net nežinojo kaip apskaičiuoti mokesčių. Padidėjo mokesčių našta darbo pajamas ir pensijas gaunantiems žmonėms. Jų mokami mokesčiai valstybės biudžeto pajamose išaugo 1,5 punktu ir sudaro 91,3 procentą.
Biudžetui subalansuoti ir deficitui sumažinti pakako tik įvesti progresinius mokesčius darbo pajamoms ir pelnui. Arba saikingai padidinti akcizus, atsižvelgiant į kaimyninėse šalyse esamą jų lygį, įvesti padidintą pridėtinės vertės mokestį prabangos prekėms, apmokestinti turto mokesčiu vilas, rūmus, jachtas, lėktuvus, prabangius automobilius. Tai yra, padidinant mokesčių naštą turtingiems ir mėgstantiems išgerti, rūkyti asmenims.
Naudą gauna ne tie, kuriems skirta
Manyta, kad, sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir padidinus neapmokestinamą pajamų dalį, padidės ir gyventojų neto (į rankas išmokamas) darbo užmokestis. Tačiau šios malonės sulaukė tik biudžeto lėšomis išlaikomose įstaigose ir privačiame versle minimalų uždarbį gaunantys asmenys. Mat, darbdavys negali mažiau mokėti už valdžios nustatytą minimalią algą - 800 litų. Kitiems privačiame versle dirbantiems asmenims nepadidėjo gaunamas į rankas darbo užmokestis, nes darbdaviai jo nedidina, prisidengdami krize. Žiniasklaida skelbia, kad šiuo metu privačiame versle masiškai mažinami atlyginimai, taigi ir naudą dėl tarifo sumažinimo nuo šių metų pradžios susižeria darbdaviai, o ne dirbantieji, kurie turėtų ją gauti.
Teks išklausyti daug neapykantos žodžių
Mažai tikėtina, kad duos realią naudą neapmokestinamos pajamų dalies padidinimas. O priežastis - įvesta nauja jos apskaičiavimo tvarka. Mat, metams pasibaigus, daug dirbančiųjų, turės deklaruoti darbo ir kitas pajamas ir sumokėti papildomą pajamų mokestį. Gerokai padaugės darbo mokesčių inspekcijai, teismams, daug neapykantos žodžių bus išsakyta valdžiai, o kiek naudos žmonėms ir valstybei – sunku įvertinti. Viena aišku, kad konkrečios naudos gaus dideles darbo pajamas gaunantys asmenys. Pavyzdžiui, LEO LT vadovas 1200 Lt per mėnesį.
Papildoma valstybės problema
Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, kaip minėta, sudarė sąlygas mažinti bruto darbo užmokestį, o kartu ir darbdavių mokomas įmokas Valstybinio socialinio draudimo (32 proc.dydžio) ir Privalomo sveikatos draudimo (3proc.dydžio) fondams, kurios skaičiuojamos nuo bruto darbo užmokesčio. Dar egzistuoja ir neoficialūs atlyginimų priedai (vokeliai), kurie neįeina į bruto darbo užmokestį ir išmokami darbuotojamas iš neoficialių – šešėlinės ekonomikos pajamų. Šiuo metu masiškai mažinami atlyginimai ir dėl objektyvių priežasčių.
Taip pat negalima pamiršti ir tai, jog, tobulinant gamybą ir paslaugą, siekiama ne tik gerinti produktų ir paslaugų kokybę, bet ir kelti darbo našumą bei mažinti išlaidas darbuotojams samdyti. Stabdyti šį procesą būtų neprotinga. Bet, pakėlus darbuotojų našumą, jie daugiau sukuria ir pridėtosios vertės (verslo pyrago). Taigi resursai įmokoms mokėti „Sodros“ ir Privalomo sveikatos draudimo fondams nesumažėja.
Dėl minėtų priežasčių versle kasmet mažinamos išlaidos darbo užmokesčiui. O jos yra įmokų „Sodros“ ir Privalomo sveikatos draudimo fondams skaičiavimo bazė. Taigi mažėja ir atskaitymai į šiuos fondus. Pribrendo laikas pakeisti įmokų skaičiavimo bazę.
Kritiškiau vertinti dejones ir šalinti vidines priežastis
Ne paslaptis, kad dėl pasaulinės krizės gerokai atpigo nafta ir dujos. O tai ženkliai sumažino gamybos ir paslaugų savikainą. Pavyzdžiui, Jonavos „Azoto“ gamyklos iš dujų gaminamos trąšos atpigo maždaug tiek pat, kiek ir dujos - 40 procentų, o trąšų kainos ar sumažėjo? Taigi papildomą naudą (pelną) gauna ne tik trąšų gamintojas, bet kiti verslo subjektai. Ne visus palietė pasaulinė finansų krizė. Ne visų graudžios verkšlenamos ašaros.
Nepagrįstai reiškiama nuomonė, kad, padidinus PVM, pablogėjo prekių eksporto sąlygos. Eksportuojamos prekės neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad lenkiškos prekės pigesnės Lietuvoje dėl didesnio PVM tarifo negu Lenkijoje. Importuotos prekės apmokestinamos tokiu pat PVM, kaip ir vietinės gamybos prekės. O jos pigesnės dėl mažesnių didmeninių kainų ir tai, kad turguose parduodamos be pridėtinės vertės mokesčio. Mat, dauguma turgaus prekeivių nurodo, jog per metus parduoda mažiau kaip už 100 tūkstančių litų prekių ir todėl turi teisę neimti iš pirkėjų 19 proc. dydžio PVM ir jo nemokėti į biudžetą.
Besaikės premjero kalbos apie ekonomikos smukimą sudaro gerą priedangą nesąžiningiems verslininkams piktnaudžiauti: nors krizė nepalietė veiklos, bet sąmoningai mažina atlyginimus darbuotojams, juos atleidžia iš darbo, neatsiskaito su tiekėjais už prekes ir paslaugas, nemoka mokesčių, skelbia dirbtinus bankrotus ir kitaip trikdo ūkinius procesus.
Būtina tęsti mokesčių reformą
Mokesčiai Lietuvoje yra vieni iš mažiausių Europos Sąjungoje (EU). Eurostato duomenimis mokesčių santykis su BVP (mokesčių našta) Lietuvoje yra 29,7, kai EU – 39,9 procento. Ypač maži mokesčiai kapitalo pajamoms - pelnui (14,1 proc.), kai Danijoj, Prancūzijoj, Italijoj, Anglijoj – apie 40 procentų. Reikėtų nedelsiant patikslinti kai kuriuos mokesčių įstatymus, kurie leistų padidinti biudžeto pajamas, nenuskriaudžiant mažas ir vidutines darbo pajamas gaunančių asmenų ir mažai pelno gaunančių įmonių bei palengvintų verslo sąlygas. Būtent:
a)įvesti progresinį mokestį darbo pajamoms ir pelnui. Atsisakyti neapmokestinamos pajamų ir pelno dalies taikymo;
b)įvesti padidintą PVM tarifą prabangos prekėms;
c)sumažinti iki 50000 litų pajamų ribą, kurią pasiekus prekių ir paslaugų pardavėjai privalo paimti iš pirkėjo PVM ir pervesti į biudžetą;
d)panaikinti 16 procentų apyvartos mokestį, kuris įteisintas PVM įstatymo 92 straipsniu;
e)pakeisti įmokų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomo sveikatos draudimo fondams skaičiavimo bazę;
f)nustatyti, kad samdomų darbuotojų ir kapitalo savininkų bendru darbu sukurta pridėtinė vertė būtų tarp jų proporcingai paskirstyta. 2007 metais darbuotojams atiteko 43 proc. darbo užmokesčio, įmokų Sodrai ir Privalomo sveikatos draudimo fondui pavidalu, o 57 proc. – kapitalo savininkams (darbdaviams), kai darbuotojų ir darbdavių santykis yra 98:2.
Negirdėti kvietimų solidariai spręsti sunkmečio problemų
Išsakyta daug kritikos valdžiai. Tačiau neteko išgirsti kritinių žodžių verslininkų adresu ir kvietimo juos solidariai, kartu su valdžia spręsti iškilusias sunkmečio problemas ir su ja dalintis užgriuvusia našta. Tarsi tik vien valdžios, o ne visų, rūpestis kaip sumažinti bedarbystę, suaktyvinti vidaus rinką ir verslą, visiškai nenuskurdinti mažas pajamas gaunančių žmonių. Štai, nesenai LLRĮ prezidentė pareiškė, kad jai žinoma, jog verslo subjektai slepia apie ketvirtadalį pajamų. Tačiau laiko paslaptyje šias įmones. Mokesčių inspekcijai beliktų tik pareikalauti iš jų sumokėti nuslėptus mokesčius ir būtų išspręsta biudžeto subalansavimo problema.
Verslo atstovų reikalavimai
Pamokymus ir terminuotus reikalavimus valdžiai paskelbė verslininkai. 26 punktų ultimatumu nustatė konkrečias užduotis kaip pertvarkyti viešąjį administravimą, sveikatos apsaugą, švietimą, mokslą ir socialinę paramą ir gauti sau naudos. Tačiau ultimatume pamiršo save: ar jie padės valstybei spręsti šiuos klausimus, kaip mažins bedarbystę ir dalinsis su valdžia bedarbių išlaikymo naštą, kiek verslas daugiau atseikės į biudžetą mokesčių, ypač bendrovės, kurios gauna dešimtis ir šimtus milijonų litų pelno per metus.
Atkreipia dėmesį ultimatumo punktai: nuo 2009 metų gegužės 1 d. „Sodros“ išmokas susieti su įplaukomis ir ne vėliau kaip nuo 2011 metų nustatyti įmokų į šį fondą viršutines ribas. Šiuos reikalavimus Laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė E. Leontjeva pagrindė taip: „Reikia pakeisti pensijų, kitų socialinių išmokų skaičiavimo tvarką ir jas susieti su realiai per ketvirtį gautomis pajamomis. Tokiu atveju mažėjant surenkamų pinigų, mažėtų ir išmokos.“
Vadinasi, siūlo ne ieškoti kaip stabilizuoti ir padidinti „Sodros“ įmokas, bet kaip pensininkus pasmerkti badmiriavimui ir pagreitintam išnykimui.
Krizė privertė ir valdžią persigalvoti
Beveik visose ES valstybėse įvesti progresiniai mokesčiai darbo pajamoms ir pelnui. Išimtį sudaro tik Slovakija, Rumunija, Estija, Latvija ir Lietuva. Tarptautinis valiutos fondas ne kartą rekomendavo Lietuvai sugrįžti prie progresinės mokesčių sistemos. Progresiniai mokesčiai ne naujiena Lietuvos gyventojams. Jie buvo taikomi iki 1994 metų vidurio. Tačiau nei socialdemokratai, nei dabar esančios valdžioje partijos nesiryžo jų vėl įvesti. Ypač aršiai pasisakė prieš jų taikymą Laisvosios rinkos instituto ir bankų analitikai.
Šių metų kovo 20 dieną žiniasklaida pranešė, kad valdžioje ir opozicijoje esančios partijos suvarsto progresinių mokesčių įvedimo klausimą darbo pajamoms. Bet, matyt, jų nuomone, pelnas nėra pajamos, todėl nereikia jam nustatyti progresinio mokesčio. Pasigailėta verslo banginių, bijoma sužlugdyti jų verslo. Milijoniniai pelnai ir ateityje bus apmokestinami 20 procentų, o kartais net mažesniu tarifu. Mat, tik stambus verslas turi galimybių pasinaudoti suteikta lengvata - neapmokestinti panaudotą pelną technologijoms tobulinti, kurios mažina darbo vietas. „Verslo žinių“ laikraštis skelbia, kad 2007 metais gavo pelno (milijonais litų): „Vilniaus prekyba“ – 411, „Achema“ -118, „Lifosa“ -207, TEO Lt – 196, „Lietuvos dujos“ - 125, „Haner grupė“ -78, RST – 88, VST -75, „Vilniaus energija“ - 46, „Lietuvos energija“ – 60, „Rokiškio sūris“ – 46, „Pieno žvaigždės“ – 41, „Geonafta“ – 57 ir t.t.. Tegul skaitytojai sprendžia ar Seimas pagrįstai globoja šias bendroves?
Mokesčių konsultantas Petras Navikas
