Akivaizdu, kad minėtos šalys dar tik pradeda žengti ilgu reformų keliu. Tačiau kai yra stipri politinė valia ir parama – viskas įmanoma. Beje, tuo neseniai įsitikinau su Europos Parlamento delegacija viešėdamas Moldovoje, kuri daro palaipsnę pažangą diegdama europinius standartus.
Bene lengviausiai ES teikiama nauda įsitikinti leidžia augančios prekybos apimtys. Kaip žinia, Asociacijos sutarčių su ES vienas esminių punktų – pagilintas laisvosios prekybos susitarimas.
Tiesa, vienintelei Ukrainai jo dar teks luktelėti iki 2016 metų pradžios. Tačiau Moldovos ir Gruzijos pavyzdžiai įkvepia. Šios valstybės, nuo 2009 metų prisijungusios prie ES Rytų partnerystės programos, savo darbais įrodė, kad bendradarbiavimas neša apčiuopiamą naudą.
Štai nuo 2014 metų rugsėjo įsigaliojus laisvosios prekybos sutarčiai Moldovos eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis išaugo 20 proc., žemės ūkio produktų – 30 procentų.
Per pirmąjį pusmetį nuo laisvosios prekybos pradžios Moldova į ES šalis eksportavo beveik 15 tūkst. tonų cukraus – t.y. net 350 proc. daugiau, nei prieš metus. Moldovos vyno eksporto ES apimtys išaugo 24 proc. (vyno vertė – 13 mln. eurų), moldaviškų kilimų parduota 70 proc. (virš 800 tonų) daugiau nei pernai.
Rusijos rinkai dėl politinių priežasčių užsivėrus, ES laiku suteikė naujų ir taip reikalingų galimybių Moldovos verslui.
Apskritai ES yra didžiausia Moldovos prekybos rinka (sudaro apie 50 proc. visos prekybos apimties). Beje, kaip ir Gruzijos, kur prekybos su ES dalis sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos prekybos rinkos.
Nuo 2014 metų rugsėjo, per pirmąjį pusmetį, į ES importuota maždaug 12 proc. daugiau gruziniškų prekių nei ankstesniais metais. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, vario, naftos produktų, lazdyno riešutų ir vaisių sulčių Gruzija eksportavo net 2-3 kartus daugiau nei lig šiol. Nuo rudens gruziniškiems žemės ūkio produktams (moldaviškiems – taip pat) turėtų išnykti ES muitai. Taigi – gruziniškų prekių savo prekybos centruose turbūt išvysime dar daugiau.
Grįžtant prie Ukrainos, ši valstybė išlieka didžiausia prekybos su ES žaidėja tarp Rytų partnerystės šalių. Ukrainos eksportas, nepaisant dar tik įsigaliosiančio laisvosios prekybos susitarimo, 2014 m. ES šalyse paaugo 12 procentų. Žinoma, ukrainiečiai dėl karo ir nedraugiškos didžiosios kaimynės rinkos patyrė nemenkų praradimų.
Tačiau ES yra numačiusi visą paketą priemonių, kaip skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą Rytų Europos šalyse. Tikslas vienas – pasiekti, kad prekės kuo greičiau atitiktų ES standartus. Vien tam jau skirta net 2 milijardai eurų paramos.
Kai esminiai pokyčiai bus pasiekti, ES valstybėms partnerėms vartai į 500 mln. ES gyventojų rinką atsivers dar plačiau.
Bevizis režimas Šengeno zonoje – dar vienas aktualus asociacijos su ES sutarties klausimas. ES dar viršūnių susitikime Rygoje šią gegužę įsipareigojo iki 2015 metų pabaigos baigti derybas dėl vizų liberalizavimo su Ukraina ir Gruzija. Šios šalys jau padarė rimtą pažangą vykdydamos reformas, liko užbaigti pradėtą darbą. Moldovos, kaip lyderės, pavyzdys užkrečia – šalis beviziu režimu naudojasi nuo 2014 m. pavasario.
Taigi – Asociacijos sutartys ir laisvos prekybos susitarimas tarp ES ir Moldovos, Gruzijos bei Ukrainos trijulės yra istorinės svarbos žingsniai. Tai kartu yra didžiulis Europos geopolitikos pokytis ir laimėjimas.
Kijeve, Nepriklausomybės aikštėje, ukrainiečiai žuvo su ES vėliava rankose, kovodami už europietiškas vertybes bei laisvą pasirinkimą. Tai yra istoriniai įvykiai, kartu reiškiantys įsipareigojimus pačiai ES.
Iš visų ES Rytų partnerystės valstybių tikimasi tų pačių dalykų – tai korupcijos pažabojimo ir tolesnių efektyvių reformų. Jei lyderių trejukė atsispirs populizmui ir visavertis prisijungimas prie ES šeimos taps nacionalinės reikšmės projektu Nr. 1 – bus proga džiaugtis, kad Europa tapo dar stipresnė.
