Kelių eismo priežiūros pareigūnai skelbia aliarmą. Per šešiolika dienų – nuo spalio 30-osios iki lapkričio 14-osios – eismo įvykiuose žuvo 16 žmonių, iš jų – net aštuoni pėstieji. Septyni iš jų žuvo tamsiuoju paros metu, daugelis – atokesnėse vietovėse. Ir nė vienas jų neturėjo atšvaitų. Jei juos aukos būtų turėjusios, teigia kelių eismo priežiūros specialistai, didžiosios dalies nelaimių tikrai būtų buvę įmanoma išvengti.
Atšvaitų nėra kur įsigyti
Lietuvos kelių policijos (LKP) viršininkas Gintaras Aliksandravičius tipiškomis vadina dvi per pastarąsias keletą dienų įvykusias istorijas. Lapkričio 9-ąją, apie 17 val. 39 min., Akmenės r. savivaldybės Ventos seniūnijos Žerkščių kaime vairuotoja, vairuodama automobilį „Audi 100“, kliudė ta pačia kelio kryptimi pakraščiu be atšvaitų ėjusį dešimtmetį pėstįjį ir jį mirtinai sužalojo.
Lapkričio 11 d., apie 19.44 val., Panevėžio r., kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 101 kilometre, automobilio „Opel Astra“ vairuotojas partrenkė važiuojamąja kelio dalimi ėjusį 33 metų pėstįjį. Šis eismo įvykio metu žuvo.
Anot G.Aliksandravičiaus, nėra pagrindo netikėti vairuotojais, teigusiais, kad savo aukų jie nematė. Nors buvo tamsus paros metas, be to, dar ir lijo, abu pėstieji keliu ėjo be atšvaitų.
Be jau minėtų aštuonių žuvusiųjų, nuo metų pradžios šalies keliuose buvo sužeisti 96 pėstieji, iš jų – net 56 sutemus. Arba – net dvidešimt dviem daugiau net 2009-aisiais, kai avarijose buvo sužaloti 35 pėstieji. Vėlgi, LKP duomenimis, dauguma jų apie atšvaitus buvo pamiršę.
„Kelių eismo taisyklėse už atšvaitų neturėjimą kelyje yra numatyta bauda. Jei žmogus nėra padaręs kitų pažeidimų, už vaikščiojimą be atšvaito pėsčiasis gali būti nubaustas nuo 20 iki 40 litų. Tačiau ir į tokią, palyginti mažą, bausmę mes, pareigūnai, stengiamės pažvelgti iš žmogiškų pozicijų. Žinodami situaciją provincijoje, kartais žmonių ir nebaudžiame“, – teigė D.Aliksandravičius.
Pasak LKP vadovo, kaimuose gyvenantys žmonės dažnai neturi kur atšvaitų įsigyti. „Tenai nėra didžiųjų prekybos tinklų, kur atšvaitų visuomet surasi. O mažos kaimo parduotuvėlės jomis neprekiauja. Deja, ne visi kaimiečiai turi laiko, o kartais – ir lėšų nuvažiuoti į rajono centrą ir įsigyti eismo saugą smarkiai padidinančią prekę. Štai ir rizikuoja gyvybėmis“, – dėstė pareigūnas.
Kreipėsi į prekybininkus
Parduotuvė Varėnos r. Vydenių miestelyje – viena iš tų, kurioje ir su žiburiu nerasi atšvaitų. Krautuvėlės savininkas Alvydas Bruzgys „Respublikai“ sakė, kad jis su mielu noru prekiautų atšvaitais. „Tačiau neturiu iš kur jų atsivežti, niekas jų neatveža ir mums“, – tvirtino pašnekovas.
Jis atskleidė visas prekes atsivežantis iš vienos Kauno didmeninės prekybos bendrovės sandėlių. „Bet tenai atšvaitais niekas neprekiauja. Kadangi neprekiauja, nėra kaip jų gauti ir man“, – sakė A.Bruzgys.
Panašiai atsakė ir kiti „Respublikos“ kalbinti kaimo parduotuvių savininkai. Tačiau jų pateiktos versijos, švelniai kalbant, neatitiko tikrovės.
Pavyzdžiui, minėtos Kauno didmeninės prekybos bendrovės vadybininkė Indrė Šumskienė, kalbėdama su „Respublikos“ žurnalistu, iš paskutiniųjų tvirtino, kad moters atstovaujama firma klientams gali pasiūlyti atšvaitų. „Turime netgi lietuviškų, atitinkančių visus Europos Sąjungos reikalavimus. Tačiau jei parduotuvių savininkai jų neima, per prievartą mes jų jiems neįsiūlysime“, – teigė pašnekovė.
„Bandėme kalbėtis su kaimo parduotuvių savininkais. Didelė jų dalis neslėpė, kad prekiauti menkaverčiais atšvaitais jiems neapsimoka. Kiti netgi abejojo, ar atsivežus atšvaitų atsiras pirkėjų. Per prievartą pardavinėti atšvaitų pėstiesiems irgi neįpareigosi. Tačiau pavojus vaikštant be atšvaitų gresia jų kaimynams, draugams, pagaliau – giminėms“, – kalbėjo G.Aliksandravičius.
Kitų pareigūnų nuomone, valdžia kaimo parduotuvių savininkus prekiauti atšvaitais galėtų ir įpareigoti. Juk kadaise vairuotojams buvo per prievartą įpirštos milijonų vertės saugos liemenės, kurios tikrai mažiau reikalingos nei pėstiesiems atšvaitai. Savo laiku liemenėmis mielai prekiavo ir kaimo parduotuvės, ir kaimo vaistinės.
Vidmantas UŽUSIENIS