Kasmet Lietuvoje miršta apie 40 tūkstančių žmonių. Ir artimiesiems tenka ne tik emocinė našta, bet ir dažnai sunkiai įkandamos laidojimo paslaugų kainos.
Anot verslininkų, kuklios laidotuvės šiuo metu kainuoja apie tūkstantį eurų.
Visgi patys tautiečiai pasakoja, kad į šią sumą neįtrauktos išlaidos bažnyčiai, gedulingiems pietums ir kitos. Tad neretai apeigoms tenka skolintis, ar greta šarvojimo salės palikti aukų dėžutę. Tiesa, prie artimųjų laidojimo prisideda ir valstybė skirdama 304 eurų pašalpą.
„Kostiumai, salės nuoma – juk daug kas įeina į tą paslaugą. Vis tiek pašalpos mažai, žmogus prideda. Turėtų jos būti didesnės, nes dar ir vietos kapinėse mokamos“, – nuomone dalijosi gatvėje kalbintas praeivis.
„Vyrą laidojau, dar litais buvo, tai 15 tūkst. litų kainavo. Su pietumis, su viskuo“, – antrino kitas vyras.
„Žmonėms visuomet pinigų bus mažai. Priklauso, ko nori. Kai kam ir 1 tūkst. eurų mažai, o kitam 300 eurų yra daug“, – nuomone dalijosi praeivė.
Pasak laidojimo paslaugas siūlančių įmonių, kainos pastaruoju metu augo apie 15 proc., o štai valstybės parama nekinta jau 12 metų.
1995-aisiais suma buvo dar mažesnė – 134 eurai. Ji pamažu augo, tačiau 2007 metais pasiekusi dabartinę – sustojo. Taip pat piktinamasi, jog mirus pensijos gavėjui jo artimiesiems išmokamos ne trys valstybinės ar senatvės pensijos, o dvi. Viena buvo nurėžta dar 2010 metais.
„Mes prašėme pašalpą pakelti iki 1 tūkst. eurų, nes Latvijoje dabar yra daugiau nei 700 eurų, Estijoje 900 eurų. Lietuva labai atsilieka“, – sakė Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė.
Tokius pasiūlymus iš verslininkų gavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako, jog nors čia ir kvepia įmonių interesais, pašalpos bus peržiūrėtos. Tiesa, jei jos svariau ir kiltų, tai ne šiais ir greičiausiai ne 2020 metais.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, apie verslininkų siūlomą sumą negali būti nė kalbos, nes valstybė gali pasiūlyti paramą, o ne kompensuoti visas išlaidas.
„Prioritetas, didesnis rėmimas yra tų sričių, kur skurdas didžiausias. Tai būtent vaikų ir senjorų. Net ir kalbant apie 2020 m. didžiausios lėšos bus skiriamos toms grupėms“, – sakė L. Kukuraitis.
Didesnėmis pašalpomis verslininkų pasiūlymai nesibaigia. Jie siūlo griežtinti pašalpų išdavimo tvarką, grįžti į prieškrizinį laikotarpį, kai artimąjį palaidojusiam žmogui parama pervedama tik pateikus sąskaitas, patvirtinančias išlaidas, susijusias su laidotuvėmis. Dabar pakanka pašalpų skyriuje pateikti asmens mirties liudijimą ir jau kitą dieną pinigai pasiekia sąskaitą.
Pasak Vilniaus laidojimo rūmų vadovės J. Sprainaitienės, taip būtų užtikrinamas skaidrumas. Esą yra buvę atvejų, kai pašalpas paėmę žmonės pinigus pragerdavo.
„Būtų gerai, kad tos lėšos būtų pervedamos laidojimo kompanijoms arba mokamos artimiesiems, pateikus sąskaitą faktūrą, kadangi šiais laikais karstų niekas negamina, juos gamina vis tiek laidojimo kompanijos ar gamintojai. Tokių istorijų būna, kad pinigėlius pasiima, o laidoti nėra kam“, – pasakojo J. Sprainaitienė.
Skeptikai mano, jog griežtesnės tvarkos verslininkai siekia dėl asmeninės naudos. Esą artimieji nenorės papildomų problemų ir tvarkyti pašalpų klausimą perleis įmonėms. Tuo metu ministras L. Kukuraitis teigia, jog dabartinė situacija yra stabili ir dėl kelių blogų išimčių jos keisti nereikia.
„Tvarka labai aiški ir labai seniai galioja. Šeimos asmenys laidoja savo artimuosius, pasiprašo socialinių paramų skyriuje arba internetu ir gauna išmoka. Ta tvarka, mano galva, yra gera“, – įsitikinęs ministras.
2018 metais valstybė išmokėjo apie 40 tūkst. laidojimo pašalpų arba – kiek daugiau nei 12 milijonų eurų. Dar 500 mirusiųjų artimieji paramos neatsiėmė.