Perujiečių šeimos „išnuomoja“ savo mažamečius vaikus, kuriems nuo trejų ir daugiau metų, pornografijos industrijos atstovams. Už „vaidmenį“ pornografiniame filme vaikas, o tiksliau – jo tėvai, gauna 34 centus.
Kartais „pasiskolinę“ mergaitę ar berniuką, pornografijos kinematografai atsilygina jų gimdytojams produktais: 34 centai – tai ketvirtadalis vištos.
Peru saugumo tarnybos atstovai, kurių pareiga – kovoti su vaikų pornografija, tvirtina, kad dauguma pornografų yra užsieniečiai.
Jie dirba turistų labiausiai lankomuose miestuose, pavyzdžiui, Kuske ir Puno, kur ir nusiperka nepilnamečius, augančius vargingose ir socialiai remtinose šeimose. Ispanų naujienų agentūra EFE praneša, kad būta ir vaikų žmogžudysčių, kai po filmavimo mažamečiai „aktoriai“ būdavo seksualiai išnaudojami.
Savo ruožtu vietos pornografai linkę dirbti džiunglėse, netoli Ikitoso, Pukalpos ir Madre-de-Dioso. Peru policija, atlikdama reidus nelegaliose pornografijos studijose, skundžiasi, kad teismai su jais nepakankamai bendradarbiauja, nes suėmus nusikaltėlius, būtina išlaikyti jų konfidencialumą. Kitu atveju nusikaltėliai būna išteisinami.
