Švietimo reformos dalgis Panevėžyje dar neatšipo, todėl Tarybos mažumos politikai bando stabdyti mokyklų pertvarkos planą.
Kol Savivaldybėje suburtos darbo grupės parengto miesto mokyklų pertvarkos plano dar nepatvirtino miesto Taryba, jį pakoreguoti nusiteikusi ne tik Tarybos opozicija, bet ir mokyklų, kurias tiesiogiai palies pertvarka, bendruomenės, tėvai. Todėl praėjusį ketvirtadienį į miesto Savivaldybę rinkosi mokyklų pertvarkos planu nepatenkinti pedagogai ir tėvai. Juos į diskusiją pakvietė Tarybos politinės mažumos atstovai – darbiečiai, valstiečiai liaudininkai ir liberalsąjūdininkai. Į susitikimą kviesti aukščiausi miesto vadovai neatvyko.
Virė aistros
Į suplanuotą Tarybos politinės mažumos diskusiją apie parengtą bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką atėjo tų mokyklų bendruomenės, kurias tiesiogiai palies švietimo sistemos reforma. Daugelis kalbėjusių pedagogų peikė darbo grupės parengtą mokyklų tinklo pertvarką.
Teigiamai apie siūlomą reformą atsiliepė tik į susitikimą atvykęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus narys, Tarybos politinės daugumos atstovas Algis Čeponis.
Teigiamus švietimo sistemos pertvarkos bruožus įžvelgė ir Tarybos nepartinis narys Kęstutis Lukoševičius. Tačiau nė vienas jų negalėjo konkrečiai atsakyti į mokytojų pateiktą klausimą, kodėl jie už reformą ir kokie yra jos pranašumai. O ir įsiaudrinę pedagogai nebuvo linkę klausytis tokių paaiškinimų, kaip A. Čeponio mestelta frazė, esą koks buvo klausimas, toks ir atsakymas.
Stambinti – grįžti į praeitį
Mokyklų tinklo pertvarkos planą negailestingai kritikavo „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos direktorė Kristina Vorienė. Neseniai mokyklos vadove tapusi pedagogė stebėjosi, kodėl reikia stambinti mokyklas ir sugrįžti į praėjusius laikus, kai dviem pamainomis mokydavosi po beveik pusantro tūkstančio moksleivių.
„Mūsų mokykla, nors joje dabar mokosi beveik 350 vaikų, išgyvena iš mokinio krepšelio lėšų. Todėl teiginys, esą tų lėšų mums nepakanka, – akivaizdus melas, – kalbėjo K. Vorienė. – Kodėl niekas mūsų nepaklausia, ar norime būti prie ko nors prijungti? Kodėl miesto valdžia nesprendžia klausimo, kaip panaudoti ištuštėjusių mokyklų patalpas, nejungiant mokyklų?“
„Be to, sujungus mokyklas, jos, kaip kokiame bažnytkaimyje, išsidėstytų miesto centre – prie bažnyčių. O kaip bus dėl vaikų saugumo? Juk vaikai ne grybai ir ne uogos, kad juos galima kilnoti, kaip tik nori“, – pabrėžė mokyklos vadovė ir sakė, jog skaudžiausia, kad toks pertvarkos planas sukiršino mokyklų bendruomenes: pykstasi ir jungiamų mokyklų vadovai, ir mokytojai.
Tą patvirtino ir neprisistačiusi Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos pedagogė. Ji stebėjosi, kodėl reikia jų mokyklą jungti prie „Verdenės“, o visą sujungimo darinį kelti į Mykolo Karkos mokyklą.
„Koks motyvas taip daryti? – klausė ji. – Tuomet „Verdenė“ išstumia mus. O kaip bus su mūsų mokyklos vardu? Juk mokykla turi tokį garbingą vardą. Be to, nesuprantu politikų, parengusių tokią reformą ir sakančių: ji tinkama. Reikia išformuoti darbo grupę, sudaryti naują ir parengti tinkamą mokyklų pertvarkos planą. Esame supriešinti, o išgirdę, kad sujungus mokyklas tušti pastatai bus perduoti policijai, dar labiau nustebome. Vietoj vaikų – policija! Beje, kodėl niekas neskaičiuoja, kiek besimokančiųjų bus sujungus šešias mokyklas. Dideliu matematiku būti nereikia. Trijose mokyklose bus kone po tūkstantį mokinių. Kokia bus psichologinė aplinka vaikams? Kažkodėl tai reformos šalininkų nedomina.“
Politikų trumpas protas?
Švietimo įstaigų reformą ne mažiau kritikavusi Pradinės mokyklos pedagogė Dalija Latvėnienė politikams ir valdininkams, parengusiems tokį mokyklų tinklo pertvarkos planą, priminė, jog mokykla – šventovė, kurioje auginamas žmogus.
„Mus supriešino, sukiršino tarpusavyje tas mokyklų sujungimo ir uždarymo planas“, – tvirtino mokytoja, pasak kurios, dar nė vienas darbo grupės narys kol kas nepravėrė planuojamos uždaryti Pradinės mokyklos durų ir nepasidomėjo, kaip gyvena jos bendruomenė pertvarkos išvakarėse.
„Kita vertus, – tęsė D. Latvėnienė, – keista, kai skaitai politinių partijų programas: jose tiek gražių žodžių apie švietimą, ir nė vienoje programoje nėra žodžių „uždaryti“, „sujungti“. Skaitai tas gražias programas ir norisi prie tų partijų glaustis. Tačiau kodėl politikai nepamąsto: ateis laikas ir už tokių planų įgyvendinimą jais žmonės nepasitikės.“
Utopinė grupė, utopinis planas
Nors partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Mindaugas Liutkus miesto Taryboje atstovauja valdančiajai daugumai, tačiau, jo nuomone, švietimo įstaigų reformos planas parengtas netinkamai.
„Parengtame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane teigiama, kad jis duos ekonominę naudą. Tačiau gerų finansinių rezultatų negalima tikėtis nei šiais, nei kitais, nei trečiaisiais metais. Juolab kad tikrai neatsiras norinčiųjų įsigyti ar išsinuomoti tuščias mokyklas, o Savivaldybei jas vis tiek teks prižiūrėti ir leisti pinigus joms šildyti. Juk taip atsitiko su uždarytais lopšeliais-darželiais: pastatai stovi tušti, o jų priežiūrai leidžiami pinigai“, – kalbėjo politikas ir tvirtino, kad pertvarkos planas utopinis, nes jį rengė utopinė darbo grupė.
Švietimo įstaigų pertvarkos tinklo plano diskusijos pagrindinės organizatorės valstietė liaudininkė Gema Umbrasienė ir liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė įsitikinusios, kad darbo grupė parengė nekokį mokyklų pertvarkos planą, todėl jį būtina keisti, o ne tvirtinti buldozerio principu. Miesto valdžiai siūloma įsiklausyti į visuomenės balsą, išgirsti, ką apie mokyklų pertvarką mąsto panevėžiečiai.
Ar miesto dabartinė valdančioji dauguma panorės išgirsti miesto bendruomenę, parodys ateitis, kai tiek aistrų keliantis reformos planas bus pateiktas svarstyti miesto Tarybai.
