Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, pirmieji erkinio encefalito atvejai registruojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, tačiau dažniausiai žmonės užsikrečia birželį–spalį. Šiuo laikotarpiu užregistruojama apie 90 proc. visų sergančiųjų erkiniu encefalitu. Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje.
„Dažniau serga suaugę žmonės. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai, kaip negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ir (ar) spengimas ausyse, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžiai. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc.“, – pažymi gydytoja epidemiologė.
Erkinis encefalitas – erkių platinama, gamtinė židininė infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Ši liga yra viena iš klastingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.
Svarbu pamintėti, kad erkės gyvybingos išlieka iki tol, kol neužšąla dirvožemis. A. Bartulienė pažymi, kad rudenį erkės pereina į kitą vystymosi etapą ir dėl to turi gauti daugiau kraujo, kad galėtų gyventi toliau:
„Erkės pas mus yra aktyvios nuo labai ankstyvo pavasario iki tol, kol neužšąla dirvožemiai. Todėl kol kas nusiraminti dar anksti – erkės dar yra aktyvios.“
ULAC specialistai primena, kad erkinis encefalitas pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais. Žmogus jaučiasi išvargęs, silpnas, rečiau pasitaiko kvėpavimo takų sutrikimo požymiai.
Ligos inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų.
Antikūnai susiformuoja tik po mėnesio
Specialistė pažymi, kad dažniausiai žmonės nuo erkinio encefalito skiepijasi gan noriai.
„Suaugusieji noriai skiepijasi ir skiepija savo vaikus, nes savo gyvenime yra matę atvejų, kada erkinio encefalito pasekmės būna labai liūdnos. Be to, šią ligą sunku diagnozuoti, nes kai įsisiurbia erkė, praktiškai 2 savaites ligonis jokių požymių nejunta, ir tik vėliau atsiranda simptomai, panašūs į gripo – bendras negalavimas, galvos skausmas, nedidelė temperatūra. Pirmas dienas ir tyrimai nieko negali parodyti“, – kalba ji.
Ligos antikūnai po erkės įsisiurbimo susiformuoja tik po kelių savaičių, todėl kartais labai sunku atskirti, ar tai tik peršalimas, ar erkės sukelta liga:
„Antikūnai, t.y. specifiniai baltymai, kurie pasigamina prieš erkinio encefalito sukėlėjus, atsiranda maždaug 3-4-tą savaitę po įkandimo. Tyrimus būtinai turi vertinti gydytojas. Dėl to vasarą labai sunku atskirti, ar tai trumpalaikis peršalimas po išsimaudymo, ar erkinis encefalitas, todėl aš rekomenduoju paskiepyti vaiką jau nuo vienerių metų.“
Erkinis encefalitas trečdaliui žmonių palieka visą gyvenimą išliekančius reiškinius, tokius kaip galvos skausmai, psichikos sutrikimai, bendras kūno silpnumas, paralyžius, kalbos sutrikimai. Negydoma liga gali sukelti net komą ar mirtį.
Skiepijimas susideda išį trijų injekcijų
ULAC specialistai primena, kad visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:
Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
Pagreitinta schema – šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui, suleidžiama pirmoji dozė. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios. Apsauginis imunitetas susiformuoja tik po dviejų skiepo dozių, praėjus dviem savaitėms po antros dozės. Jis apsaugo nuo ligos tik vienerius metus. Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka 3–4 metus.
Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.). Jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo. Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę.
Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, jos įskiepijimui skiepijimo schemos kartoti nereikia. Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, gali nebūti reikiamo apsauginio imuniteto, todėl įsisiurbus užsikrėtusiai erkei žmogus gali susirgti. Nuo erkinio encefalito skiepyti galima jau vienerių metų amžiaus vaikus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020-aisiais metais spalio-gruodžio mėnesiais erkiniu encefalitu užsikrėtė 151 asmenys, kai tuo tarpu 2019-aisiais užsikrėtusiųjų buvo daugiau – 184. Šiemet balandžio-rugsėjo mėnesiais liga jau užsikrėtė 258 žmonės, tai beveik dvigubai mažiau žmonių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais.
