Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Viktoras Švainauskas pastebi, kad žmonėms, sulaukusiems 50-ies ar vyresnio amžiaus, pagrindinė sąnarių skausmo, sustingimo, sumažėjusio judrumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis yra sąnarių artrozė.
„Sąnarių artrozė – tai lėtinė degeneracinė liga, apimanti visą sąnarį, dėl kurios nusilpsta, plonėja ir susidėvi kremzlė, yra pažeidžiama sąnario kapsulė, raiščiai, aplinkiniai audiniai bei kaulai. Taip pat ties sąnario kraštais formuojasi kaulinės išaugos – osteofitai, o šiai ligai pažengus, gali atsirasti įvairios deformacijos“, – pasakoja V. Švainauskas.
Dėl kokių priežasčių išsivysto sąnario artrozė?
Riziką susirgti šia liga didina per didelis sąnariams tenkantis krūvis, pavyzdžiui, tam tikri darbo ypatumai ar antsvoris. Taip pat intensyvus sportas, nuolat atliekami monotoniški judesiai ar per didelis fizinis krūvis.
„Šios ligos priežastimi gali tapti ir patirtos traumos, buvę uždegimai bei genetinis paveldėjimas. Be to, lytis irgi gali būti siejama su šia liga – pastebima, jog moterims kelio artrozė pasitaiko dažniau nei vyrams“, – atkreipia dėmesį gydytojas ortopedas traumatologas.
Jaunesni pacientai nusiskundimų dėl klubo sąnario funkcionalumo gali turėti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, sąnario pažeidimų, susijusių su jo formavimosi bei augimo procesu ar tam tikrais anatominiais ypatumais.
„Skausmą ar judrumo sutrikimus, susijusius su klubo sąnariu, gali lemti patirtos įvairios traumos, lūžiai ar kaulų infarktai – nekrozės. Taip pat klubo ir kelio sąnariai gali sudilti anksčiau laiko dėl tokių sisteminių uždegiminių ligų kaip reumatoidinis artritas“, – pastebi V. Švainauskas.
Kokių simptomų svarbu neignoruoti?
Pirmiausia sąnario artrozę galima įtarti iš tokių nemalonių simptomų kaip atsiradęs skausmas ar diskomfortas, ypač paūmėjantis fizinio krūvio metu arba po jo. Taip pat sergantieji šia liga neretai susiduria su sąnarių braškėjimu. Išvengti ligos komplikacijų padeda konsultacijos su gydytoju ortopedu traumatologu vos pajutus šiuos požymius.
„Pažengus ligai sąnariai sustingsta, tampa nejudrūs, dingsta mobilumas – taip organizmas saugo sąnarį nuo didesnio žalojimo. Esant klubo sąnario pažeidimui pakinta kojos ilgis, todėl pasitaiko, kad pacientui delsiant kreiptis į gydytoją, dėl netolygaus svorio paskirstymo ir sąnarių sąstingio, gali pradėti vystytis stuburo pažeidimai“, – pranešime spaudai pažymi gydytojas ortopedas traumatologas.
Jis taip pat pastebi, kad laiku nesikreipdami konsultacijai ir jausdami skausmą pacientai dažnai geria daug vaistų, kurie gali turėti neigiamą poveikį vidaus organų būklei. Be to, dėl jaučiamo diskomforto žmonės yra linkę mažiau judėti, todėl susilpnėja jų raumenys. Progresuojant artrozei mažėja sąnario judesių amplitudė, formuojasi kaulinės ataugos, aplinkinių sąnario audinių pakitimai, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.
Kaip gydoma sąnarių artrozė?
Klubo ar kelio sąnario artrozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus ir atsižvelgus į radiologinių tyrimų (rentgeno) metu rastus pakitimus. Diagnozuojant artrozę yra įvertinami galūnių, judinamų per šiuos sąnarius, judesiai bei atsiradusios deformacijos.
Artrozės gydymas skirstomas į nechirurginį (konservatyvų) ir chirurginį. Diagnozavus ligą, pacientui iš pradžių skiriamas konservatyvus gydymas, kuris gali būti medikamentinis, kai siekiama priešuždegiminio bei skausmą malšinančio efekto, arba nemedikamentinis. Jo metu akcentuojamas reabilitacinis gydymas – judesių amplitudės ir raumenų masės išsaugojimas, taip pat fizinio aktyvumo ir kūno svorio korekcija, atsižvelgiant ir į mitybą.
„Klubo ir kelio sąnarių artrozė skirstoma į 4 stadijas – jei nustatoma pažengusi, o konservatyviu gydymo metodu nepasiekiamas pakankamas efektas, progresuoja simptomai, apribojantys žmogaus galimybes judėti bei komfortiškai gyventi – gydytojas sprendžia dėl operacinio gydymo – sąnarių endoprotezavimo“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.
Sąnario endoprotezavimas atliekamas taikant bendrinę arba regioninę nejautrą. Operacijos metu atliekamas pjūvis ir susidėvėję sąnario paviršiai pakeičiami dirbtiniu implantu – endoprotezu. Dažniausiai jau kitą dieną po procedūros pacientui leidžiama pilnu svoriu priminti operuotą koją ir pradėti vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis – vaikštyne ar ramentais, kurių dažniausiai atsisakoma po maždaug 4 savaičių, kai pacientas pradeda vaikščioti savarankiškai.
Svarbu paminėti, kad visiškas atsistatymas po operacijos dažniausiai trunka 2–3 mėn., tačiau kiekvienam pacientui jis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, buvusio fizinio aktyvumo lygio, pakitimų sąnaryje, aktyvumo pooperaciniu laikotarpiu bei noro kuo greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.
