Tuo metu kai kurie smulkieji verslininkai sako būsiantys priversti kelti paslaugų ir produktų kainas, kiti gi tikina, kad jų verslui tai neturės įtakos.
MMA taps iššūkiu smulkiam verslui
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlomas MMA dydis yra saugus, atliepiantis darbo rinkos situacijai bei darbo užmokesčio augimui, tačiau tai gali tapti iššūkiu smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose.
„Regionuose greičiausiai bus iššūkių smulkiam verslui su šia alga susidoroti, bet ekonomikos pulsas yra pakankamai aukštas, kainos kyla pakankamai sparčiai ir kainų augimas paliečia visus, ne tik tuos, kurių atlyginimas auga sparčiau, tad MMA padeda šiek tiek tą kainų diktuojamą tempą pasivyti“,– BNS sakė analitikė.
430 eurų minimalią algą nuo sausio siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad dėl to turėtų augti mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamoji galia, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad augs infliacija, blogės kai ne itin pelningų įmonių finansinė padėtis.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, viena pastarųjų metų infliacijos augimo kertinių priežasčių ir buvo paslaugų bei kainų kilimas, nes paslaugų sferoje darbo kaštai sudaro pagrindinę dalį.
Jos teigimu, šiuo metu darbo užmokestis kyla daug sparčiau už kainas – jos auga 1,8 proc. per metus, o atlyginimai – apie 10 procentų.
„Didžiausia problema vertinant šiuos rodiklius yra ta, kad nemažai žmonių, kurie gyvena regionuose ir yra efektyvios darbo rinkos užribyje, neturi derybinės galios išsiderėti didesnio darbo užmokesčio, o nuo kylančių kainų pasislėpti jie negali. Tokiems žmonėms, natūralu, perkamoji galia mažėja ir MMA yra vienintelė galimybė šiek tiek vytis kylančią kainų kartelę“, – BNS sakė ekonomistė.
Tačiau, anot jos, kaštų didėjimas gali priversti kai kurias smulkias ir vidutines įmones ne tik didinti kainas, bet ir užsidaryti.
„Keliamas MMA jam (smulkiam verslui – BNS) sukelia pakankamai didelę įtampą, nes jeigu tai nėra sudėtingas verslas, kuriantis auštą pridėtinę vertę, jis dirba žemomis pelno maržomis, ir kiekvienas toks gana drastiškas kaštų ūgtelėjimas gali priversti tą verslą užsidaryti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ministerija, be kitų MMA didėjimo rizikų, išskiria ir jaunimą – jam gali būti sunkiau patekti į darbo rinką. Tačiau „Luminor“ ekonomistė sako, kad šiuo metu jaunimo nedarbas yra nedidelis, ir patekti į darbo rinką jam nėra sudėtinga.
Kai kurie smulkieji verslininkai sveikina MMA didinimą
Šakių mažmeninės prekybos įmonės „Gulbelė“, turinti 59 „Aibės“ aljansui priklausančias parduotuves, kepyklėlę, kavinę-piceriją, cukrainę ir restoraną, vadovas Arūnas Tarnauskas sako, kad MMA turi kilti, ir neigiamos įtakos dėl to įmonei jis teigia nematantis.
„MMA didinimą vertinu teigiamai, jis turi pakilti, turi žmonės daugiau uždirbti, o verslui labai neigiamos reikšmės mes nematome. Įsivaizduojame, kad šitoks numatomas dydis būtų suvaldomas“, – sakė A. Tarnauskas.
Anot jo, padidėjusius kaštus įmonė kompensuos optimizuodama darbo našumą – bus atsisakoma nepelningų veiklų ir operacijų arba jos modernizuojamos. Vis dėlto A. Tarnauskas neatmeta, kad bus didinamos ir produktų kainos.
Pasak jo, apie puspenkto šimto darbuotojų turinčioje įmonėje atlyginimai yra didesni nei MMA, tačiau jai didėjant, įmonė turės didinti jų algas.
Panevėžyje veikiančios siuvimo įmonės „Aistina“ vadovas Petras Morkvėnas sako, kad MMA didinimas jo įmonei jokios įtakos neturės.
„Pas mus minimalios algos niekas negauna, todėl trisdešimt eurų mums jokios įtakos neturės“,– BNS komentavo P. Morkvėnas.
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirba 48 darbuotojai.
Valymo paslaugos brangs
Kauno patalpų valymo bendrovės „Vitaresta“, turinčios apie 1 tūkst. darbuotojų, vadovė Rasa Petrovė sako, kad beveik visi jie gauna minimalią algą, todėl bendrovė bus priversta didinti paslaugų kainą.
„Darbuotojams, aišku, gerai tie keli eurai į kišenę, o pačiai įmonei, mes neturime jokios kitos galimybės, tik didinti kainą, nes kai yra tūkstantis darbuotojų, jeigu nuo kiekvieno darbuotojo po 30 eurų, ir dar visi kiti mokesčiai nuo to, tai labai dideli pinigai, tikrai įmonė tokių pelnų neturi ir mes esame priversti didinti kainą“, – sakė R. Petrovė.
Anot jos, įmonė tikriausiai praras dalį klientų, be to, anot jos, gali padidėti ir šešėlyje veikiančių įmonių.
„Visada, kai vyksta kažkoks rinkos persiskirstymas, atsiranda šiek tiek klientų, kurie dėl to, kad kyla kaina, ieško kažko pigiau. Kai kurie tą „pigiau“ randa mažose įmonėse, kurios dirba nelegaliai, taip yra prarandama ir dalis klientų“,– aiškino bendrovės vadovė.
„Manau, kad smulkioms įmonėms tai yra peilis po kaklu, ypač rajonuose, kur pragyvenimo lygis kitoks, nei didmiesčiuose“, – pridūrė ji.
Vyriausybei siūloma MMA didinti iki 430 eurų
Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ji nuo kitų metų turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų, tačiau dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 eurai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst. darbuotojų, kurių darbo užmokestis nesiekia 430 eurų, todėl kitų metų valstybės biudžete MMA didinimui reikės 13 mln. eurų.
2018 metų liepą minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst., o mažiau nei minimalią algą – apie 99,6 tūkst. darbuotojų, skelbė ministerija.