Šią vasarą kai kuriose pietų Europos dalyse temperatūra pasiekė 40-ies laipsnių ribą, o tai privedė prie būtinybės skelbti retus orų pavojaus signalus.
Kaistantis klimatas lėmė sausras ir įspėjimus dėl miškų gaisrų kai kuriose Graikijos ir Italijos dalyse. Anksčiau rekordai buvo užfiksuoti tik praėjusiais metais, kai dėl laikino „El Nino“ reiškinio pasaulio oro temperatūra pakilo ir sulaukėme ekstremalių reiškinių.
Pamuštas ankstesnis rekordas
Šiemet šiaurinės meteorologinės vasaros – birželio, liepos ir rugpjūčio – temperatūros vidurkis buvo 16,8 laipsnių. Remiantis Klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, tai yra 0,03 laipsnio šilčiau nei 2023 m., kai buvo užfiksuotas senasis rekordas.
Be to, pastarųjų 12 mėnesių (nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. rugpjūčio) vidutinė pasaulio temperatūra buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.
Privalu imtis skubių veiksmų
Už Europos ribų – rytinėje Antarktidoje, Teksase, Meksikoje, Kanadoje, šiaurės rytų Afrikoje, Irane, Kinijoje, Japonijoje ir Australijoje – temperatūra taip pat buvo aukštesnė už vidutinę.
„Copernicus“ direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess sakė: „Per pastaruosius tris 2024 m. mėnesius pasaulyje buvo karščiausi birželio ir rugpjūčio mėnesiai, užfiksuota karščiausia diena per visą istoriją ir karščiausia borealinė vasara per visą istoriją. Ši rekordinių temperatūrų virtinė didina tikimybę, kad 2024 m. bus karščiausi metai per visą istoriją“.
„Su temperatūra susiję ekstremalūs reiškiniai, kurių liudininkais tapome šią vasarą, tik intensyvės, o jų pasekmės žmonėms ir planetai bus dar skaudesnės, jei nesiimsime skubių veiksmų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – teigia ji.
„Copernicus“ mokslininkai sutikrino duomenis ir patvirtino, kad ši vasara iš tiesų buvo karščiausia nuo 1850 m. priešindustrinio laikotarpio.
