Šeškinės poliklinikos gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič atskleidė, kokie negalavimai gali kamuoti iš ligoninės grįžusius ir persirgusius COVID-19 liga pacientus ir patarė, kaip greičiau sustiprėti, ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Liekamieji COVID-19 reiškiniai
Pulmonologė atkreipia dėmesį, kad liekamieji simptomai priklauso nuo to, kokia ligos forma sirgo pacientas. Persirgusieji lengva ligos forma dažniausiai nejaučia jokių negalavimų, o pasveikę po vidutinės ar sunkios ligos, T. Volosevič teigimu, skundžiasi varginančiais simptomais, neleidžiančiais mėgautis gyvenimu taip, kaip anksčiau ar net atlikti iki tol įprastais buvusių darbų.
„Pacientai sako, kad juos vargina dusulys, greitas nuovargis, kosulys, sąnarių skausmai, krūtinės skausmas, pasiskundžia, kad negali atlikti to paties darbo, kurį atlikdavo iki ligos“, – vardija gydytoja.
Specialistės teigimu, dalis pacientų praneša ir apie dėmesio, atminties ir mąstymo sutrikimus. Nors jie dažniausiai praeina per keletą savaičių ar mėnesių, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Ilgą laiką jaučiantiems ligos liekamuosius reiškinius, palaipsniui gali išsivystyti ir depresija, įspėja gydytoja.
„Kai kurie praneša apie ilgalaikius simptomus, tokius kaip mąstymo ir susikaupimo sutrikimus. Po šios ligos žmonės negali susikoncentruoti ir, aišku, gali atsirasti depresija.
COVID-19 liga pacientams sukelia didelį stresą. Net ir pasveikę žmonės jaučia nuotaikų kaitą, depresiją ir baimę, nes apie šią ligą yra nepakankamai informacijos ir ji dar mažai žinoma.
Jau beveik metus mes kovojame su šia liga, bet tai pakankamai trumpas laikas, kad galėtume pasakyti: „gydymas yra toks ir ne kitoks.“ Vis dar ieškoma naujų kelių, kaip padėti šia liga sergantiems ir persirgusiems žmonėms“, – komentuoja T. Volosevič.
COVID-19 labiausiai pakenkia širdžiai ir plaučiams
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pacientai dažniausiai visiškai atsistato per 6–12 savaičių, bet kai kuriems prireikia ir daug ilgesnio laiko. T. Volosevič teigimu, COVID-19 liga dažniausiai pakenkia plaučiams ir širdžiai.
Tą, pasak jos, patvirtina Jungtinėse Valstijose atliktas ilgalaikis pacientų stebėjimas po pirmos koronaviruso pandemijos. Tyrimo metu 52 savaites buvo stebimi pacientai, kurie sirgo vidutine arba sunkia COVID-19 forma, kai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš ligoninės išrašytiems pacientams po šešių savaičių buvo atliekama kompiuterinė tomografija, echokardiografija, plaučių funkciniai testai, dujų difuzijos ir deguonies apykaitų vertinimas. Atliktas tyrimas parodė, kad net po šešių savaičių maždaug 88 proc. pacientų buvo aptikti sutrikimai.
Šiems pacientams nebuvo skirtas joks medikamentinis gydymas ir tyrimą pakartojus po 3 mėnesių, liekamieji reiškiniai vis dar buvo nustatyti 56 proc. pacientų.
„Sirgę sunkia ligos forma pacientai net ir po 3 mėnesių turėjo pakitimų plaučiuose. Tie pacientai skundėsi dusuliu ir greitu nuovargiu“, – komentuoja pulmonologė.
Tiems patiems pacientams taip pat buvo atliekama echokardioskopija ir proBNP tyrimas, nustatantis širdies nepakankamumą. Po šešių savaičių iš ligoninės paleistiems pacientams, atlikus šiuos tyrimus, buvo nustatyta, kad rodikliai sumažėjo perpus ir ėjo link normos, tačiau dar nebuvo pilnai atsistatę.
Gydytoja teigia, kad turintiems plaučių pažeidimų po COVID-19 ligos reikalinga reabilitacija, kurios metu atliekami kvėpavimo ir fizinio krūvio didinimo pratimai, sudaryti reabilitologų, taip padedant pacientui kuo greičiau sustiprėti ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
„Tyrimų duomenimis, kuo anksčiau buvo pradėta plaučių reabilitacija, tuo greičiau žmonės atsistatydavo. Ir liekamieji simptomai išnykdavo žymiai greičiau. Prieigą prie bent minimalios plaučių reabilitacijos turi kiekvienas reabilitacinis skyrius“, – sako T. Volosevič, pridurdama, kad Šeškinės poliklinika taip pat planuoja vykdyti reabilitacijos programą, persirgusiems COVID-19.
Svarbu palaipsniui didinti fizinį aktyvumą
O kaip žmonės gali sau padėti greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą po sunkios ligos? T. Volosevič teigimu, labai svarbu, kad persirgusieji koronaviruso infekcija didintų fizinį aktyvumą, atliktų kvėpavimo pratimus, bet tai darytų palaipsniui ir nepervargtų.
Persirgusiems sunkia ligos forma gydytoja pataria apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę, atliks reikiamus tyrimus ir nukreips pulmonologo konsultacijai.
„Po sunkios COVID-19 ligos formos pacientai turi kreiptis į šeimos gydytoją ir būti nukreipti pulmonologo konsultacijai, kadangi dažniausiai jaučiamas pakenkimas yra plaučių.
Taip pat reikėtų atlikti tyrimus, pagal kuriuos sprendžiama, ar reikia skirti medikamentinį gydymą, jeigu rezultatas nepasiekiamas be medikamentų.
Reikėtų psichologo konsultacijos, nuraminimo, kad jūs tikrai turite šansų visiškai pasveikti. Aišku yra komplikacijų, po kurių, net išėjus iš ligoninės, reikalinga pakartotinė hospitalizacija, medikamentinis gydymas, bet tai gali nuspręsti tik gydytojas“, – komentuoja specialistė.
Rekomendacijos, persirgusiems COVID-19 liga
Reabilitacijos ir savipriežiūros rekomendacijas persirgusiems COVID-19 yra pateikę ir Kauno klinikų reabilitacijos specialistai. Jie dalijasi praktiniais patarimais, kaip greičiau sugrįžti į įprastą ritmą ir padėti sau, kai vargina dusulys, silpnumas, nuovargis ir kiti liekamieji koronaviruso reiškiniai.
Pasak reabilitacijos specialistų, dusulį įveikti padės skirtingos kvėpavimo metodikos, buvimas kvėpavimą lengvinančiose padėtyse (pavyzdžiui, gulima ant šono su pakeltu galvūgaliu, sėdima palinkus į priekį ir pan.)
Jėgas atgauti padės specialiųjų pratimų atlikimas namuose kasdien didinant krūvį. Pamatyti, kokius pratimus rekomenduoja atlikti Kauno klinikų reabilitacijos specialistai, galite jų parengtame reportaže, kuriuo dalijomės šiame straipsnyje.
Stresą, nerimą ar depresiją sumažinti padės kokybiškas miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas.
Po intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos galimus valgymo, gėrimo ir rijimo sutrikimus padės įveikti valgymas sėdint tik tiesiai (nevalgyti gulint), bent 30 minučių pasivaikščiojimas po valgio, valgymas dėmesingai, sutelkus dėmesį į valgymo (gėrimo) procesą.
Sustiprinti atmintį ir dėmesingumą padės fizinis aktyvumas, veiklų atlikimas etapais. Balso sutrikimus – poilsis, niūniavimas, balso tausojimas.
Kasdienes veiklas (prausimąsi, apsirengimą, maisto gaminimą, darbą) palengvins lūkesčių ir realių galimybių suderinimas, savęs tausojimas (laiko pertraukėlėms tarp darbų skyrimas). Svarbu – nesidrovėti paprašyti artimųjų pagalbos, į veiklas grįžti palengva.
