„Jeigu palyginsime dešimt moterų ir dešimt vyrų, pretenduojančių į panašias pozicijas, pamatysime, kad moterys įprastai pageidauja 10 proc. mažesnio užmokesčio. Viena pagrindinių priežasčių – jos tiesiog yra mažiau linkusios rizikuoti, siekia būti užtikrintos, kad gaus norimą darbą, jog jų reikalavimai darbdaviui nepasirodys per aukšti. Vyrai šiuo atveju drąsesni – jie tiesiog dažniau bando savo laimę“, – teigia Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Anot L. Duksaitės-Iškauskienės, paprastai kelių šimtų litų kandidato prašomo atlyginimo skirtumas darbdavio pasirinkimo nelemia, didžiausias dėmesys renkantis visgi skiriamas būsimo darbuotojo sugebėjimams, patirčiai. Galutiniu svertu pageidaujama suma tampa tik tada, jeigu atrankoje susitinka labai panašių kompetencijų pretendentai.
Specialistė pabrėžia, kad vieningai teigti, jog moterys mūsų šalyje uždirba mažiau, negalima. Daug ką lemia ir sritis, kurioje įmonė veikia. „Jeigu moteris užima tam tikrą poziciją farmacijos kompanijoje, kurios šalies darbo rinkoje pasižymi vienais didžiausių atlyginimų, o vyras atitinkamas pareigas atlieka, tarkime, telekomunikacijų srityje, visai tikėtina, kad jo atlygis bus mažesnis“, – teigia „Master Class Lietuva“ vadovė.
Europos Sąjungos statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje moterų ir vyrų užmokesčio atotrūkis 2012 m. buvo 12,6 proc., kai atitinkamas ES vidurkis siekė 16,4 proc. Įdomu tai, kad kaimyninėje Latvijoje skirtumas šiek tiek didesnis nei mūsų šalyje – 13,8 proc., kuomet Estijoje šis skirtumas ypač ryškus ir siekė 30 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. paskutinįjį ketvirtį vidutinis mėnesinis moterų darbo užmokestis (bruto) privačiajame sektoriuje be individualiųjų įmonių siekė 2062,2 Lt. Kuomet atitinkamas rodiklis tarp vyrų sudarė 2433,1 litų.
Remiantis ankstesnių metų Statistikos departamento duomenimis, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio pagal ekonomines veiklos rūšis buvo finansinėje ir draudimo veikloje (40 proc.), antroje vietoje – apdirbamoji gamyba (26,6 proc.). Moterys vyrus lenkė tokiose srityse kaip švietimas, statyba, transportas ir saugojimas.
