„Peršalimą, gydytojų vadinamą ūmine virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelia įvairūs virusai. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Virusai išprovokuoja kvėpavimo takų uždegimą, susijusį su visais ligos simptomais. Žmogus, užsikrėtęs šia infekcija, gali sirgti nuo kelių dienų iki poros savaičių. Dažniausiai liga trunka apie vieną savaitę. Be to, negalavimo laikotarpis priklauso nuo viruso tipo, užsikrėtusiojo imuninės sistemos būklės bei gydymosi metodų“, – sako R. Samuilienė.
Gripas ar peršalimas?
Pirmieji peršalimo simptomai: čiaudulys, gerklės skausmas ar perštėjimas, akių ašarojimas, sausas, o vėliau drėgnas kosulys. Raumenų ir galvos skausmas vargina rečiau, nėra intensyvus. Pajutus šiuos simptomus kartais temperatūra iškart neatsiranda, tačiau vėliau ji gali pakilti ir retai viršija 38 - 38,5 laipsnių ribą.
„Atvirkščiai nei peršalimas, gripas yra ta liga, kuri dažniausiai užklumpa nieko nelaukdama ir žmogus blogai pasijaučia jau pirmąją dieną. Tokiu atveju prasideda staigus karščiavimas, temperatūra šokteli iki 39 ar 40 laipsnių. Pacientai skundžiasi intensyviu galvos, akių, viso kūno raumenų ar sąnarių skausmu, dideliu bendru silpnumu. Užsikrėtus gripu taip pat gali būti juntami, tačiau mažiau išreikšti, peršalimui būdingi simptomai. Gripas yra sunkiau toleruojama liga, nei peršalimas. Jis susijęs su didesne komplikacijų rizika. Tai lemia ilgą nedarbingumo laikotarpį“, – pasakoja gydytoja.
Kaip įveikti simptomus?
„Peršalus, ypač pirmąsias dienas, geriausia likti namuose ir neiti į darbą ar ugdymo įstaigas. Tai rekomenduoju dėl dviejų priežasčių. Pirma, liekant namuose pats žmogus greičiau sveiksta, yra tam sudarytos palankesnes sąlygos bei kyla mažesnė komplikacijų rizika. Antra – tokiu būdu ligonis neplatina infekcijos. Ypač atsakingai derėtų elgtis dirbantiems kolektyve, kur yra gana glaudus kontaktas su kitais žmonėmis. Tokiomis sąlygomis atsiranda daugiau galimybių išplisti infekcijai.
Peršalimo gydymas yra simptominis, t.y. kokį simptomą jaučiate, tą pirmiausia ir stenkitės pašalinti. Slogai rekomenduotina nosies plovimas druskos vandeniu, vietinio poveikio vaistai, mažinantys gleivinės išburkimą. Derėtų nepamiršti, kad šiuos vaistus galima naudoti ne ilgiau kaip 5-7 dienas. Gerklės skausmui malšinti rinkitės pastiles ar purškiamuosius dezinfekuojamus preparatus, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto. Be abejo, jei kankina temperatūra, vartokite priešuždegiminius vaistus, kurie tiek blėsina uždegimą, tiek mažina temperatūrą ir gerina pačią savijautą, slopindami galvos ir viso kūno skausmus.
Taip pat susirgus yra labai svarbus gausesnis šiltų skysčių vartojimas. Tai lengvina atsikosėjimą, padeda iš organizmo šalinti ligos metu besikaupiančius toksinus, kompensuoja skysčių netekimą dėl gausesnio prakaitavimo. Daugelis tai jau žino, nes pajutus sveikatos negalavimus nieko nelaukdami pradeda gydytis arbatomis. Tinka įvairios arbatos (čiobrelių, aviečių, liepžiedžių), pagardintos medumi ir citrina.
Vis dėlto norėčiau akcentuoti, kad skubėti mažinti karščiavimo nereikėtų. Tai rekomenduotina todėl, nes iki 38 ar 38,5 laipsnių temperatūra yra netgi naudinga organizmui. Tokio karščiavimo metu imuninė sistema tampa aktyvesnė ir jai yra lengviau kovoti su infekcija. Taigi, temperatūrą rekomenduojama mažinti, kada ji yra virš 38,5 laipsnių. Žinoma, jei žmogus karščiavimą toleruoja itin sunkiai, tada vaistų reikėtų griebtis ir anksčiau“, – pataria šeimos gydytoja Renata Samuilienė.
