Pristatytą Šiaulių miesto mero Justino Sartausko metinę ataskaitą galima pavadinti beviltišku mėginimu blizgančiais lopais dangstyti pro kelnes šviečiančią sėdimąją. Trisdešimt ištuštėjusių daugiabučių namų – praėjusių metų miesto nykimo rezultatas, kurio nepridengia nei kalbos apie gimstamumo stabilizavimąsi, nei skaičių ekvilibristika. Paviršutiniškumu pasižyminčioje ataskaitoje vengiama gilesnės analizės ir išvadų, ką reikia keisti valdžios politikoje.
Miestas toliau tuštėja
Praėjusią savaitę miesto meras J. Sartauskas pirmųjų metų vadovavimo Savivaldybei ataskaitą pristatė Miesto tarybos posėdyje ir susitikime su gyventojais. Tiesa – ženklią dalį „visuomenės“ sudarė Savivaldybės administracijos tarnautojai, kuriems buvo nurodyta po darbo sėdėti senojoje Savivaldybės salėje.
Nors miesto meras mėgino dailinti situaciją, skaičiai ir toliau liudija, kad ir naujoji miesto valdžia nesugebėjo sustabdyti miesto nykimo. Per praėjusius metus numirė, išvažiavo į kitus miestus arba užsienį – 4,5 tūkstančio gyventojų. Vaizdžiai kalbant – tai 25 standartiniai daugiabučiai namai. Vien tik į užsienį iš miesto išvyko 3,7 tūkstančio gyventojų.
Šiaulių savivaldybės duomenimis, pernai Šiauliai turėjo 121 tūkstantį gyventojų. Gimstamumas mieste ir toliau mažėjo – pernai gimė 1324 kūdikiai, tai yra, pusšimčiu mažiau nei užpernai.
Meras savo ataskaitoje apsiriboja gyventojų judėjimo statistika, tačiau nei priežasčių analizuoja, nei perspektyvas brėžia.
Bandė pasigirti
Šių metų mero ataskaitoje vengiama palyginimų su ankstesniaisiais metais, o pateikiami faktai – gerokai pritempti ir pagražinantys dabartinės valdžios veidą. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje vykusi aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ ataskaitoje pateikta taip, tarsi tai būtų miesto valdžios nuopelnas. „Daug miesto organizacijų aktyviai įsijungė ir į kitas Savivaldybės organizuotas aplinkos tvarkymo talkas“, - skelbiama ataskaitoje. Į ataskaitą įtrauka ir šventė „Aš mažasis šiaulietis“, kuri rengiama jau daugelį metų, nuopelnai prisiskiriami už visoje šalyje vykusią akciją „Varom už Lietuvą“.
Nepraleista progos pasigirti Lietuvos žirginio sporto žvaigždės Beno Gutkausko pasiekimais, nors prie jų miesto valdžia neprisidėjo nė litu. Giriamasi ir tenisininku Ričardu Berankiu, kuris Šiauliuose „prirašytas“ tik formaliai. Nutylima, kad buvo karpomos premijos sportininkams už pasiekimus, o dabar – visiškai naikinamos.
Dar liūdniau atrodo ataskaitos apie miesto kultūrinį gyvenimą dalis. Praėjusiais metais neįvyko nieko naujo, o kultūra buvo pažymėta nykimo ir skurdinimo ženklais, kurie atsispindi ir mero atsakaitoje.
„Pritempinėjo“ skaičius
Su nevyriausybinėmis organizacijomis pasirašytas sutarčių skaičius – 70 – turėtų iliustruoti darbą su visuomenininkais, tačiau ataskaitoje nutylima, jog privačiai iniciatyvai skiriamų lėšų sumažėjo keliskart, o Savivaldybė sugebėjo ir įsiskolinti.
„Socialinės partnerystės, tarpžinybinio bendradarbiavimo aplinkybė tampa labai svarbia ekonomikos nuosmukio, kokį dabar turime, sąlygomis, sprendžiant paramos verslui, nedarbo, nusikalstamumo prevencijos ir kitas problemas“, - išdidžiai skelbiama ataskaitoje, tačiau nutylima, kad pernai miesto valdžia naikino mokesčių lengvatas verslui, karpė lengvatas už paramą sportui ir kultūrai.
Ataskaitoje nevengiama ir manipuliuoti teigiamais skaičiais. Pavyzdžiui, skelbiama, kad asmeniniam priėmimui kreipėsi 520 asmenų. Ir šis skaičius kažkodėl lyginamas ne su praėjusiais, o su 2009-aisiais, kai kreipėsi 178 žmonės. Kiek iš besikreipusių iš Savivaldybės išėjo laimingi, su išspręstomis problemomis, neskelbiama.
Tačiau ne didėjančių priėmimų skaičius, kuriuo bandoma girtis, atspindi miesto padėtį. Tuo labiau, kad žmones minti Savivaldybės slenksčius vertė vis sunkėjantis gyvenimas.
Mieste daugėjo vargšų
Nepaisant gana vaikiškai atrodančių mėginimų pasigirti, gyventojų ekonominę padėtį iliustruoja bedarbiai ir didėjantys socialiai remtinųjų skaičiai. Pernai mieste buvo per dvylika tūkstančių žmonių, kurie gavo socialines pašalpas, tai yra, apie dešimt procentų viso miesto gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, socialiai remtinųjų padaugėjo tūkstančiu, o su dar ankstesniais – daugiau kaip du kartus.
Dar daugiau miestiečių, kuriems suteikta teisė į lengvatas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį – per 15 tūkstančių gyventojų. Daugėjo prasimaitinti savarankiškai nepajėgiančių miestiečių. 2011 metais 1009 asmenims paskirtas nemokamas maitinimas, o ankstesniais tokių buvo tik 629.
„Galime pasidžiaugti mieste neblogai išplėtota ir funkcionuojančia socialinių paslaugų sistema asmenims ar šeimoms, dėl amžiaus, neįgalumo, skurdo ar kitų priežasčių nebesugebantiems tinkamai pasirūpinti savimi ar savo artimaisiais“, - giriasi meras, nepatikslindamas, ką norėjo pasakyti žodžiu „neblogai“.
Ekonomikos augimas – tik mero ataskaitoje
„Šiaulių miestas auga remdamasis daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas“, - skelbiama mero ataskaitoje. Tačiau pamirštama pasigirti, kiek miestas, kuriame daugėjo vargšų, „ūgtelėjo“. Ataskaitoje pateikiami tik didėjantys prekybiniai plotai, beje, – jau senokai pastatytų prekybos centrų sąskaita.
Vis dėlto daugiausiai darbo vietų Šiauliuose sukuria ne verslas, o viešasis sektorius. Didžiausias darbdavys praėjusiais metais buvo Šiaulių respublikinė ligoninė – 2,3 tūkstančio darbuotojų. Antroje vietoje – Šiaulių universitetas, kuriame dirbo per tūkstantį žmonių. Tarp didžiausių darbdavių – Šiaulių profesinio rengimo centras, „Busturas“, Šiaulių regiono keliai.
Didžiausia verslo įmonė – „Trivilita-Interscalit“, kurioje dirbo beveik penki šimtai žmonių.
Pagal pardavimo mastą tarp pusės tūkstančio šalies įmonių aukščiausiai buvo „Šiaulių plento“ grupė – 76 (186 milijonai litų), o „Baltik vairas – 102 (127 milijonai litų).
Mero ataskaitoje nutylimi duomenys, kurie neiliustruoja vadinamojo augimo. Tai – miesto gyventojų pajamos. Vidutinis atlyginimas praėjusiais metais Šiauliuose buvo vienas iš mažiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaulių apskrityje. Statistikos departamento duomenimis, tarp didžiųjų miestų šiauliečiai mažiau uždirba už panevėžiškius (2047 litų), klaipėdiškius (2363 litų), alytiškius (1972 litų), kauniškius (2151 litų), vilniečius (2512 litų). Daugiau už šiauliečius uždirbama ir Mažeikiuose (2152 litų). Vidutinis atlyginimas Šiauliuose buvo 1930 litų. Daugiau šiauliečiai uždirbo tik už Šiaulių rajono gyventojus. Daugiau už šiauliečius uždirbo net akmeniškiai – 2,1 tūkstančio litų.
Mykolas DEIKUS
