Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.
Žieminių javų derlius padidėjo 2,4 karto. Tai lėmė 56 procentais padidėjęs derlingumas ir 51 procentu – plotas. Vasarinių javų derlius, priešingai, sumažėjo 9 procentais dėl 16 procentų sumažėjusio ploto, nors jų derlingumas padidėjo 8 procentais.
Ankštinių augalų derlius padidėjo 2 procentais – įtakos tam turėjo 10 procentų padidėjęs derlingumas, nors plotas sumažėjo 7 procentais.
Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 procentais padidėjęs plotas ir 5 procentais – derlingumas. Rapsų derlius padidėjo, nes 25 procentais padidėjo derlingumas, o 4 procentais – plotas.
Bulvių derlius sumažėjo dėl 15 procentų sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 10 procentų. Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 11 procentų sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 12 procentų.
Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2012 m. sudarė 78 procentus viso grūdų derliaus (2011 m. – 80 proc.), cukriniai runkeliai – 80 procentų (2011 m. – 76 proc.), rapsai – 72 procentus (2011 m. – 73 proc.), bulvės – 99 procentus (2011 m. – tiek pat), lauko daržovės – 99 procentus (2011 m. – 97 proc.) viso atitinkamų augalų derliaus.
Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Šiaulių apskrityje – 4,9 tonos iš hektaro, Marijampolės – 4,8, Kauno apskrityje – 4,5 tonos iš hektaro, cukrinių runkelių – Kauno ir Panevėžio apskrityse – po 53,7, Marijampolės apskrityje – 52,6 tonos iš hektaro. Rapsai derlingiausi buvo Šiaulių (2,8 t/ha), Kauno (2,5 t/ha), Panevėžio (2,4 t/ha) apskrityse, o bulvės – Kauno (22,0 t/ha), Marijampolės (20,8 t/ha) ir Alytaus (18,9 t/ha) apskrityse.
