Pernai buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2010 m., jų gamyba padidėjo 4,3 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 11,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas - 14,1 litro legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai atitinkamai 1 ir 1,2 litro daugiau nei 2010 m.
Išankstiniais duomenimis, taip pat augo ir fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 4,9 mln. dekalitrų, arba 16,4 proc. daugiau nei 2010 m. Iš fermentuotų gėrimų labiausiai padidėjo putojančių fermentuotų gėrimų (52,7 proc.) gamyba.
Vynuogių vyno ir vermuto 2011 m. pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 15,5 proc. mažiau nei 2010 m. Daugiausia pagaminta alaus - 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 4,6 proc.
Alkoholinių gėrimų importas išaugo ketvirtadaliu. Dar labiau išaugo eksportas, ypač spiritinių alkoholinių gėrimų - 42,4 proc.
2011 m. parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, tai 483,7 tūkst. dekalitrų (15,6 proc.) daugiau nei 2010 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,6 mln. dekalitrų, arba 222 tūkst. dekalitrų (3,5 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus - 29,9 mln. dekalitrų, arba 643,9 tūkst. dekalitrų (2,2 proc.) daugiau nei 2010 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,1 proc. Atpigo vaisių vynas - 7,4, likeris ir Lietuvoje gaminamas alus - po 2,6 proc., viskis - 2 proc., Lietuvoje gaminama degtinė - 1,2, stalo vynas - 1,1 proc., tačiau pabrango trauktinės - 3,8 proc., importinė degtinė - 3,1, vermutas - 1,7 proc.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais 698 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės (100 asmenų mažiau nei 2010 m.), 1,5 tūkst. asmenų - dėl lėtinio alkoholizmo (367 asmenimis daugiau nei 2010 m.). 2011 m. pabaigoje gydymo įstaigose gydėsi 51,9 tūkst. (2010 m. - 55,4 tūkst.) lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės, arba 35 žmonėmis mažiau nei 2010 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (49 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,7 proc.). Palyginti su 2010 m., moterų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 2011 m. išaugo beveik penktadaliu, tačiau išliko maždaug triskart mažesnis negu vyrų.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 45 neblaivūs asmenys, iš kurių 8 žuvo (2010 m. - 7). Dar 9 neblaivūs asmenys (tiek pat kiek ir 2010 m.) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).
Policijos departamento duomenimis, 2011-aisiais užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, tai yra beveik kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 67, buvo sužeisti 785 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 24, buvo sužeisti 398 žmonės.
Pernai, palyginti su 2010 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 4,4 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių - 2,4 proc.
