Konkurencijos taryba dar 2018 m. pabaigoje paskelbė žinią, kad 26 vairavimo mokyklos bei jas vienijanti Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija (LVMA) derino įkainius už vairavimo kursus Vilniuje, Kaune ir Jurbarke.
Tad vairavimo kursus 2016–2018 m. lankę gyventojai už tokią paslaugą sumokėjo daugiau, nei turėjo. Galiausiai Konkurencijos taryba vairavimo mokyklos skyrė baudas, o atsakomybės sulaukė ir 10-ties tokių įstaigų vadovai.
Tačiau dėl tokio susitarimo nukentėjusiems gyventojams patirti nuostoliai nebuvo atlyginti. Taigi Vartotojų aljansas kreipėsi į tokius žmones, kad būtų parengtas grupinis ieškinys ir vairavimo įstaigos galiausiai atlygintų žalą.
„Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio mėnesį Vilniuje B kategorijos kursai kainavo 347 eurus, o jau liepos mėnesį, t.y. už kiek daugiau kaip dviejų mėnesių, kaina siekė 499 euro. Vadinasi, skirtumas yra 152 eurai – maždaug apie 40 proc. kainos ūgtelėjimas per porą mėnesių.
Kitas pavyzdys – 2016 m. balandžio mėnesį vairavimo mokyklos teikiamos paslaugos įkainis siekė 270 eurų, o rugpjūčio 1 d. – jau 490 eurų. Tai skirtumas yra 220 eurų“, – dar prieš grupinio ieškinio parengimą kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas.
Neprireikė nei teismo, tačiau pinigus atgaus ne visi
Naujienų portalui tv3.lt R. Jokubauskas pasakojo, kad šįkart susiklostė itin reta situacija – visos vairavimo mokyklos (išskyrus vieną, kuriai vykdoma likvidavimo procedūra) sutiko nuostolius patyrusiems gyventojams atlyginti žalą, t.y. parengtas grupės ieškinys taip ir nebuvo pateiktas teismui.
Tiesa, R. Jokubauskas sako, kad tik maža dalis – kiek daugiau kaip 20 asmenų – pasiryžo kovoti su vairavimo mokyklų atstovais tam, kad prarastus pinigus susigrąžintų.
„Turbūt svarbiausias dalykas šioje istorijoje yra ne skaičiai. Bent jau man nėra tekę girdėti, kad Lietuvoje būtų tokių atvejų, kai yra pripažįstamas kartelinis susitarimas, verslo atstovai įpareigoti ne tik susimokėti baudas, bet dar ir atlyginti nuostolius vartotojams“, – svarstė pašnekovas.
Pasak advokato, sunku pasakyti, ar tuo atveju, jeigu besikreipusių gyventojų dalis būtų didesnė, vairavimo mokyklos sutiktų sumokėti pinigus be teismo įsikišimo. Tačiau, R. Jokubausko teigimu, situacijų galėjo būti įvairių.
„Vairavimo mokyklos yra labai skirtingos – tarp jų buvo ir mažų, ir gana didelių, populiarių. Tačiau jos tarpusavyje taip pat nėra vieningai sutarusios, kaip vertėtų pasielgti, t.y. ar atlyginti žalą gyventojams, ar kreiptis į teismą“, – paaiškino jis.
Iš viso kompensacijas sutiko išmokėti 8 vairavimo mokyklos, o tarp jų, kaip teigė advokatas, yra ir žinomesnių įstaigų, kurios taip pat privalės atlyginti žalą.
„Žalos atlyginimo vidurkis siekia apie 100 eurų, o bendra kompensacijos suma yra kiek daugiau kaip 2,7 tūkst. eurų. Tarp vartotojų buvo tikrai tokių, kurie vairavimo mokykloms permokėjo 50 eurų, buvo ir tokių asmenų, kur suma siekė 180 eurų“, – kalbėjo jis.
Bijojo kreiptis, tad pavėlavusieji pinigų nebesusigrąžins?
R. Jokubauskas mano, kad istorija, susijusi su vairavimo mokyklų karteliniu susitarimu ir siekiu padėti sugrąžinti žmonėms prarastus pinigus, panašu, baigta.
„Jeigu dabar bandytumėme dar kartą rinkti naują grupę ir vėl diskutuoti – atsiranda papildomų rizikų. Pavyzdžiui, kyla klausimas, ar nėra suėjusi senatis.
Ir nors teisminis precedentas nebuvo sukurtas, atsiradęs gyventojų noras ieškoti teisybės ir apginti savo teises yra labai svarbus. Kitaip tariant, ši istorija parodė, kad vartotojai yra pasiryžę reikalauti žalos atlyginimo. Antra, tai irgi parodo tam tikrą verslo suvokimo lygį, etiką, kad sugebėjome išspręsti šį klausimą be teismo įsikišimo, teisminės sistemos nebuvo apkrautos“, – kalbėjo advokatas.
Be to, konkrečių bylų nebuvimas, kaip teigė R. Jokubauskas, taip pat galėjo atbaidyti didžiąją dalį gyventojų nuo siekio susigrąžinti savo prarastus pinigus.
„Vieno atsakymo, kodėl gyventojų kreipėsi tiek nedaug, nėra, nors skirtingų priežasčių tikrai buvo ne viena. Tai lemti galėjo ir asmenų amžius, kadangi didžioji dalis nukentėjusių yra jauni žmonės. Dažnu atveju jie už vairavimo kursus mokėjo ne iš savo pinigų, bet tėvų.
Kita svarbi priežastis – buvo ne vienas atvejis, kai žmonės nebuvo tiesiog išsaugoję jokių dokumentų, jeigu mokėjimai buvo įvykdyti grynaisiais pinigais. Taip pat buvo ir tokių, kurie bijojo, kad jeigu teisminis ginčas bus pralaimėtas, asmenys patirs papildomų išlaidų. Žinoma, jeigu besikreipusių grupė asmenų būtų buvusi didesnė, rizika mažėtų“, – įsitikinęs R. Jokubauskas.
Vartotojų aljanso atstovas užsimena, kad nors ši istorija su vairavimo mokyklomis ir baigėsi, tačiau organizacija planuoja organizuoti ir kitas bylas.
„Viena tokių bylų yra susijusi su nekilnojamojo turto agentūrų karteliniu susitarimu. Tad mes vertiname galimybes padėti žmonėms susigrąžinti permokas.
<...> Iš lėto, palengva, bet toks procesas, kaip permokėtų pinigų grąžinimas vartotojams, jau pradeda atsirasti rinkoje ir tai yra svarbiausia“, – pozityviai žvelgė advokatas.
Galimybė prisiteisti žalą reali
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas Henrikas Stelmokaitis naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau komentavo, kad Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingo konkurencijos palaikymo.
Tačiau prognozuoti, kokios konkrečių vairavimo mokyklų klientų galimybės išieškoti žalą, pasak advokato, yra sudėtinga, bet reali.
„Kadangi Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą patvirtino teismai, galimybė prisiteisti žalą teisiškai yra itin reali. Faktiškai daug kas priklausys nuo to, ar mokinys mokėsi pažeidimo laikotarpiu, ar mokėsi kartelyje dalyvavusioje mokykloje ir sumokėjo antkainį“, – paaiškino H. Stelmokaitis.
H. Stelmokaitis taip pat paaiškino, kaip šiuo atveju konkrečioje situacijoje galėjo būti bandoma įrodyti, kad nesąžiningų vairavimo mokyklų klientai patyrė nuostolių.
„Latvijoje galioja prezumpcija, kad kartelis lemia žalą 10 proc. kainos. Tokiu atveju įrodyti, kad žala buvo kitokia, tektų atsakovams. Lietuvoje tokios prezumpcijos nėra, todėl žalos dydį reikėtų įrodinėti ieškovams. Tikėtina, šiuo atveju bus skirta teisminė ekspertizė ir ekspertas turės atlikti kontrafaktinę analizę, kokia būtų buvusi kaina, jei nebūtų buvę kartelio.
Hipotetiškai ir labai supaprastinus, jeigu iki kartelio kaina buvo x eurų, o po susitarimo tapo x+10 eurų, tuomet žala galėtų būti 10 eurų, nebent išorinės aplinkybės lėmė papildomas išlaidas“, – paaiškino advokatas. Taip pat H. Stelmokaitis atkreipia dėmesį, kad kai kurios mokyklos, norėdamos apsiginti, įrodinėjo, kad dirbo nuostolingai net ir esant karteliui.