Tarpušvenčiu parduotuvėse pilna žmonių – kas dairosi dovanų anūkams, o kas perka stambią buitinę techniką savo namams. Žmonės prisipažįsta brangesnius daiktus įsigyjantys skolon. Tačiau kodėl daiktai perkami išsimokėtinai? Vieni tikina, kad iškart sukrapštyti didelės pinigų sumos šiems neleidžia piniginė, kiti gi – daiktų skolon baidosi iš tolo.
Tad ar lietuviai linkę pirkti skolon? Pasirodo, išsimokėtinai daiktus tautiečiai dažniausiai perka šventiniu laikotarpiu ir šiuos dovanoja artimiesiems. Maža to, išsimokėję už įsigytą daiktą, žmonės linkę ir toliau trokštamą prekę pirkti lizingu. Atliktas lizingo tyrimas atskleidė, kad dažniausiai skolinasi vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, uždirbantys nuo 700 eurų ir daugiau.
Tuo tarpu kreditų biuras skaičiuoja, kokia yra vidutinė pradelsta suma – pasirodo, ši siekia kiek daugiau kaip 1000 eurų. Šiandien bent euro skolą lizingo bendrovėms turi apie 36 tūkstančiai gyventojų. Pasak specialistų, lizingo rinkoje vidutiniškai atmetama apie 60 procentų paraiškų dėl blogos kredito istorijos, per menkų pajamų.
Atlikti tyrimai rodo, kad net trečdalis lietuvių išsimokėtinai linkę pirkti buitinę techniką, kiek mažiau nei penktadalis – telefonus, kompiuterinę įrangą, kiti gi perka baldus, interjero prekes, kartais netgi išsimokėtinai remontuojasi automobilius.
Maža to, lietuviai skolon perka ne tik buitinę techniką, bet ir poilsines keliones. Kai kurie išsimokėtinai susimoka už studijas ar įvairiausius kursus.
Plačiau apie TV3 reportaže
