„Internetu prekes ar paslaugas įsigyja kas trečias Lietuvos gyventojas ir tokiu pirkėjų aktyvumu bando pasinaudoti elektroniniai sukčiai. Klasikinis pavyzdys – žinomų gamintojų prekių siūloma įsigyti už labai žemą kainą. Susiviliojęs pasiūlymu pirkėjas lieka apgautas – prekė jo, žinoma, nepasiekia, o jam atliekant pavedimą gali būti nukopijuoti jo banko sąskaitos duomenys“, – pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Nukopijavę prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis sukčiai toliau juos naudoja savo kėslams – juos parduoda ar perduoda savo bendrininkams arba patys apsiperka elektroninėse parduotuvėse.
Pasak M. Montvilo, bankų darbuotojai tokiais atvejais visuomet bando gyventojams padėti. „Jei žmogus į banką kreipiasi nedelsdamas, neteisėtus pavedimus mes paprastai galime susekti ir padėti gyventojams susigrąžinti praprastus pinigus. Tačiau norint išvengti tokių stresinių situacijų, elektroninėse parduotuvėse apsipirkinėjantiems žmonėms visada patariame nepamiršti paprastų saugaus apsipirkimo taisyklių“, – tęsia M. Montvilas.
Pirkite savo reputacija besirūpinančiose parduotuvėse „Swedbank“ elektroninės saugos ekspertas sako, kad prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Jei internetinės parduotuvės pavadinimas nieko nesako, apie jį nesate nieko girdėję, pasiteiraukite draugų ar pažįstamų, panaršykite galimų pirkėjų atsiliepimų internete. Veiklos istorijos neturinčius, nežinomus pardavėjus reiktų vertinti kritiškiau.
Apsaugokite savo „elektroninę piniginę“
M. Montvilas taip pat primena, jog internetinę prekybą vykdantiems asmenims ar parduotuvėms bankai dažnai suteikia „Bank link“ paslaugą, kuri mokant už pirkinį pirkėją automatiškai nukreipia į interneto banko paskyrą. Prisijungus prie jos ir suvedus asmeninius identifikavimo duomenis, svetainėje automatiškai pasirodo jau paruošta mokėjimo forma. Tai papildomas įrodymas, kad parduotuvė yra patikima ir saugi.
„Swedbank“ ekspertas taip pat priduria, kad gyventojai turi ir patys pasirūpinti savo mokėjimo kortelės saugumu. „Internete apsiperkantys „Swedbank“ klientai savo banko mokėjimo korteles turi užregistruoti „Saugaus atsiskaitymo internetu“ programoje. Joje gyventojai sukuria papildomą saugumo slaptažodį, kurį reikia nurodyti prekes ir paslaugas perkant internetu. Toks papildomas slaptažodis užtikrina banko mokėjimo kortelės saugumą, nes be jo net ir gavus mokėjimo kortelės duomenis pasinaudoti kortelėje esančiomis lėšomis nepavyks“.
Nepasitikėkite abejotinais pasiūlymais
Gyventojus sukčiai dažnai bando apgauti siūlydami jiems gerai žinomas aukštos kokybės prekes už labai žemą kainą. Paprastai prisidengiama nuolaidomis ar išpardavimu. Todėl gyventojams verta atminti, jog aukštos kokybės prekių už labai žemą kainą dažniausiai nebūna.
Pasak M. Montvilo, jei anoniminėje elektroninėje parduotuvėje matote panašų ypatingai viliojantį pasiūlymą, neskubėkite tuoj pat vykdyti mokėjimo pavedimo, o įsitikinkite, ar tai nėra gudriai užmaskuotas sukčių jaukas.
Galima patikrinti
Besilankantiems internetinėse parduotuvėse pravartu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – elektroninių parduotuvių patikimumą ir saugumą įprastai patvirtina specialūs „3D Secure“, „Verified by Visa“ ir „MasterCard SecureCode“ logotipai, kuriuos galite rasti parduotuvių interneto svetainėse.
Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus ir skelbia oficialų sąrašą, kuriame pirkėjai gali pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė neturi skundų dėl blogo aptarnavimo, nekokybiškų prekių ar vėluojančio pristatymo.
Jei internetinėje parduotuvėje apsiperkate pirmą kartą, šiame sąraše visuomet galite patikrinti, kaip parduotuvę vertina kiti šalies gyventojai. Visų tikrų lietuviškų elektroninių parduotuvių duomenis taip pat galima lengvai patikrinti Juridinių asmenų registre.
Kiekvienu atveju, kai kyla įtarimų, jog susidūrėte su elektroniniais sukčiais, būtinai apie tai informuokite savo banką.
