Karoliui 2011 m. spalį Norvegijoje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, su kuriuo po trejų metų, 2014 m. gruodžio 10 d., teko atsisveikinti. Dėl Lietuvoje padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė vyrui paskirti 2 500 Lt (724 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (iki 2017 m. birželio 10 d.). Visgi Karoliui Norvegijoje jau 2014 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas.
Nepraėjus nė metams, 2015 m. spalį, Karolis nusižengė ir Norvegijos keliuose, taigi jam buvo uždrausta vairuoti ir čia. Apeliacinio teismo nuosprendžiu jam vairavimo teisė Norvegijoje atimta iki 2021 m. gegužės 22 d.
2018 m. kovą Karolis kreipėsi į Tauragės „Regitros“ filialą prašydamas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir 2014 m. gruodį paimtą vairuotojo pažymėjimą. Prie šio prašymo jis pridėjo ir dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdęs visus reikalavimus, kurie numatyti siekiantiems susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
„Regitra“ atsisakė tenkinti jo prašymą ir paaiškino – taip pasielgta dėl to, kad vyrui iki 2021 m. atimta teisė vairuoti transporto priemones Norvegijoje. Dėl susidariusios situacijos Karolis kreipėsi į teismą, tačiau sprendimas nebuvo palankus – jam teisės nebuvo grąžintos.
Vyras su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą, tačiau kad Karoliui neturėtų būti grąžinta teisė vairuoti, 2020 m. sausį patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Draudimas galioja visoje ES
„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė aiškina, kad visos ES mastu galioja direktyva, kurioje yra nustatyta, kaip valstybės narės tarpusavyje pripažįsta ir keičia vairuotojo pažymėjimus, išduotus ES teritorijoje. Taip pat direktyvoje nurodyta, kad jos tekstas svarbus ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančioms valstybėms.
„Remiantis šia direktyva, ES šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra pripažįstamas visoje ES ir EEE, jis taip pat gali būti keičiamas į kitos valstybės narės dokumentą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vienu metu ES ar EEE galima turėti tik vieną galiojantį vairuotojo pažymėjimą“, – sako „Regitros“ atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad minimoje direktyvoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, jog savo šalyje praradęs teisę vairuoti asmuo, draudimo laikotarpiu jos negali įgyti kitoje ES ar EEE valstybėje. Apie tai kalbama ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
Šalys dalijasi informacija
Atsižvelgdami į intensyvią žmonių migraciją ir dažną gyvenamosios vietos keitimą, šalys, prieš keisdamos kitos ES ar EEE valstybės vairuotojo pažymėjimą, turi išsiaiškinti, ar asmuo neturi galiojančių nuobaudų šalyje, kurioje jis buvo išduotas.
Tam, kad keitimasis tokia informacija būtų lengvesnis, valstybės naudojasi bendra vairuotojo pažymėjimų paieškos sistema RESPER.
„Ši sistema praverčia tais atvejais, kai norima sužinoti ir patikrinti informaciją ar, pavyzdžiui, keičiant užsienietišką vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, vairuotojui nėra taikomi kokie nors apribojimai, dėl kurių negalima išduoti naujo dokumento“, – aiškina E. Bardauskienė.
Ji pasakoja, kad „Regitros“ darbuotojai, prieš išduodami ar keisdami vairuotojo pažymėjimą, visais atvejais tikrina duomenis apie asmenį informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, ar jam nėra atimta teisė vairuoti automobilį, ar nėra nuobaudų, dėl kurių vairuotojui reikėtų pabaigti papildomus mokymus, ar neturi kitos valstybės galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
„Šis procesas reikalingas tam, kad į viešąjį eismą patektų tik atsakingi bei turintys teisę vairuoti asmenys“, – patikina E. Bardauskienė.
Bandymų gudrauti pasitaiko
„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistės pasakoja, kad atvejų, kai siekiama kitoje ES ar EEE valstybėje įgyti teisę vairuoti, nors vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas jį išdavusioje valstybėje, statistika nėra renkama, kadangi tokiems asmenims yra tiesiog atsisakoma suteikti teisę vairuoti ir išduoti naują vairuotojo pažymėjimą.
„Kaip rodo praktika, tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Be to, kaip ir minėta, ES ir EEE mastu veikia bendra paieškos sistema RESPER, kuri leidžia patikrinti informaciją apie kitoje šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jam taikomus apribojimus.
Taip pat esant poreikiui, visada siunčiami paklausimai į užsienio šalį, kurioje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas“, – sako E. Bardauskienė.
Komentuodama anksčiau minėtą Karolio istoriją, E. Bardauskienė pasakoja, kad įmonės darbuotojai, kaip įprasta, RESPER sistemoje patikrino jo istoriją. Tikrinimo metu paaiškėjo, kad Karoliui atimta teisė vairuoti Norvegijoje iki 2021 metų.
„Remiantis tiek ES direktyva, tiek nacionaliniais teisės aktais, kuriuose teigiama, kad vairuotojo pažymėjimas negali būti pripažįstamas, jei jis yra atimtas jį išdavusioje valstybėje, buvo atsisakyta išduoti naują dokumentą. Jis galės būti išduotas tik praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui, jeigu asmuo atitiks visas teisės vairuoti sugrąžinimo sąlygas“, – aiškina „Regitros“ atstovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad visais atvejais vadovaujamasi vėliausiai išduoto vairuotojo pažymėjimo informacija ir jam taikomais apribojimais. Taigi, nors Karoliui Lietuvoje dar prieš tai buvo atimta teisė vairuoti su norvegišku vairuotojo pažymėjimu, jis po šio apribojimo, praėjus tik 5 dienoms, dar kartą išsiėmė naują dokumentą Norvegijoje, su kuriuo šioje šalyje ir prarado teisę vairuoti iki 2021 metų. Visgi ji teigia, kad šis pažymėjimas vyrui neturėjo būti išduotas.
„Kodėl Norvegija išdavė minimą vairuotojo pažymėjimą, priežasčių galėjo būti keletas. Galbūt tai buvo tiesiog žmogiškoji ar sistemų klaida“, – svarsto E. Bardauskienė.
Visgi ji atkreipia dėmesį, kad jei klaida ir nebūtų padaryta, ji įtakos dabartiniam teismo sprendimui neturėtų.
