Yra keletas problemų, dėl kurių tauta susiskirsčiusi į dvi dalis. Viena jų susijusi su prostitucija: vieni teigia, kad šį verslą reikia legalizuoti, kiti – kad legalizavimas tik pažemintų moteris.
Užburtas ratas
Du kaip vandens lašai panašūs Policijos departamento pranešimai: „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai, siekdami išaiškinti besiverčiančius prostitucija asmenis ar atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, tyrė atvejus, susijusius su internete ir stoties rajone siūlomomis prostitucijos paslaugomis.
Priemonės metu nustatytos 7 merginos siūliusios intymias paslaugas.
Joms pradėtos administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 182 (1) str. (Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis) bylų teisenos. Kadangi visos merginos yra jau antrą kartą per metus padariusios šio pobūdžio teisės pažeidimus, jų bylos perduotos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjimui“.
O štai kitas: „Vilniaus Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai nustatė aštuonis vertimosi prostitucija atvejus – interneto svetainių pažinčių skyrelių skelbimuose ir Vilniaus miesto stoties rajone merginos siūlė tenkinti lytinę aistrą už materialinį atlygį. Visų intymias paslaugas teikusių merginų bylos bus pateiktos apylinkės teismui, nes tokio pat pobūdžio teisės pažeidimą jos padariusios jau antrą kartą per metus – už tai joms gresia bauda nuo 500 iki 1 000 litų arba administracinis areštas iki 30 parų. (LR ATPK 1821 str. 2 d.)“.
Tokių pranešimų per metus dešimtys, o per visą Lietuvą – ir šimtai. Vyksta savotiškas žaidimas: pareigūnai rengia reidus, seka pažinčių ir masažo salonų skelbimus, sulaiko lytines paslaugas teikiančias merginas, surašo pažeidimų protokolus, vėliau teismas skiria baudas, kurias merginos sumoka. O toliau ir vėl viskas iš pradžių. Merginos eina į gatves ar dirba masažo salonuose, policininkai ir vėl jas gaudo.
Ta kova su vėjo malūnais tęsiasi daugybę metų, tačiau niekas neišdrįsta jos užbaigti. Policininkai supranta, koks bergždžias jų darbas, tačiau jie turi vykdyti įstatymus. Įstatymų leidėjai laikas nuo laiko pakalba apie prostitucijos legalizavimą, tačiau neišdrįsta to padaryti, nors irgi supranta, kad tas įstatymas, leidžiantis bausti už prostituciją, tik verčia tuo užsiimančias moteris dirbti dar daugiau, nes reikia pinigų baudoms sumokėti.
Nedorovingos lietuvaitės
Senai aišku – jokios represinės priemonės nepadės išnaikinti prostitucijos. Jau koks griežtas buvo Kinijos revoliucijos vadas Mao Dzedunas, tačiau ir jam nepavyko panaikinti perkamos meilės kaip „septintos visuomenės nuodėmės“. Kinijoje prostitutės buvo ne tik baudžiamos, bet ir vežamos į perauklėjimo stovyklas, tačiau jų vis tiek daugėjo.
Jokia naujovė ir prostitucija Lietuvoje. Ir smetoninė, ir ankstesnė Lietuva nebuvo dorovingų mergelių kraštas. Mokslininkų nustatyta, kad ir prieš 500 metų mūsų protėvius jau kankino venerinės ligos. 1792 metų špitolių komisijos protokoluose teigiama, kad nemažai Vilniaus miesto elgetų sirgo sifiliu. Nuo XIX amžiaus vidurio viešnamiai Lietuvoje buvo legalizuoti.
Apie prostituciją tarpukariu rašoma J. K. Belecko knygoje „Nuodėmių gatvė“. Tuo metu prostitutės privalėjo registruotis, du kartus per savaitę tikrintis pas gydytoją. Medikų teigimu, jokia prostitutė Lietuvoje nedirbdavo ilgiau kaip pusantrų metų neužsikrėtusi venerine liga. 1928 metais Lietuvoje lytinėmis ligomis sergančių ligonių skaičius siekė 4000.
Dažnai kalbama, kad dauguma Lietuvos prostitučių buvo žydaitės, lenkaitės, čigonės ar vokietės, tačiau J. K. Beleckas rašo, kad „dauguma ištvirkėlių buvo vietos gyventojai, o didžiąją laisvo elgesio merginų dalį sudarė grynakraujės lietuvaitės“. O klientai buvo „jauni žydukai, krautuvininkai, moksleiviai, studentai“. Po algų užsukdavo ir darbininkai, kurie derėdavosi dėl kainos, triukšmaudavo, iškuldavo viešnamių langus.
Kai Kaune 1943 metais vokiečiai iškabino skelbimą, kad oficialiam viešnamiui reikalingos naujos darbuotojos, prie durų nusidriekė panelių bei moterų eilė.
Seniausia profesija
Tas pats ir dabar. Yra daugybė veiksnių, kodėl užsiimama prostitucija. Dažniausiai priežastys ekonominės: prostitučių daugėja didėjant nedarbui, esant mažiems atlyginimams. Išgyventi kažkaip reikia, tad daliai moterų toks būdas yra priimtinas ir jos tai daro.
Tačiau kai kurie etnologai aiškina, esą prostitucija atsirado ir visą laiką funkcionuoja ne tik dėl socialinių sąlygų, bet ir dėl biologinės bei psichologinės žmogaus prigimties. Prostitucija egzistuoja nuo seniausių laikų, todėl ne be pagrindo vadinama seniausia profesija. Istorijoje net žinomi bandymai įkomponuoti prostituciją į legalias visuomenines struktūras. Senovės Graikijoje, Judėjoje, Finikijoje, Indijoje buvo legalizuota šventyklų prostitucija. Jose dirbančios prostitutės laikytos dievų nuosavybe, santykiaudami su jomis vyrai turėdavo įsivaizduoti susikeičią su dievų pasauliu.
Senovės Graikijoje heteros, Japonijoje geišos, Viduramžių Europoje kurtizanės aptarnaudavo aukštesniuosius visuomenės sluoksnius. Daugelyje pirmykščių genčių buvo pripažįstama vadinamoji svečių prostitucija, kai atvykusiam svečiui šeimininkas siūlydavo žmoną ar dukterį. Tačiau kaip tik viduramžiais niekinantis požiūris į bet kokius kūniškus malonumus pavertė prostituciją žeminančia veikla, tačiau jos neišnaikino.
Nuomonės skiriasi
„Leisti ar drausti prostituciją?“ – tokį klausimą pateikėme ne Seimo nariams, o laikraščio skaitytojams.
Aldona, tarnautoja: „Kaip gali uždrausti tai, kas patinka abiem pusėms?... Vyras nori sekso, už tai moka pinigus, kuriuos gauna seksą suteikianti pusė. Jei tai daroma be prievartos, jei nėra sutenerio, tai čia normalūs prekybiniai santykiai ir į juos nėra ko kištis“.
Konstantinas, prekiautojas automobiliais: „Dažnai tenka būti Vokietijoje. Ten prostitucija legali. Tai gerai ir pačioms šio amato darbininkėms, nes jas gina profsąjungos, jos užsidirba pensijas. Lietuvoje apie prostitutes nuolat sukiojasi kriminaliniai elementai, tai užėjęs pas merginas gali ne tik „pasidulkinti“, bet ir būti „išdulkintas“.
Elena, socialinė darbuotoja: „Man amoralu apie tai net kalbėti, o valstybei legalizavus prostituciją, turėtų būti bent kelis kartus amoraliau imti mokesčius iš nelaimingų merginų. Aš netikiu, kad bent viena jų nesišlykšti savo darbu. Galų gale, legalizavus prostituciją prasidės diskusijos, kad reikia legalizuoti narkotikus“.
Juozas, pensininkas: „Man tų panelių jau nebereikia, bet aš prieš bet kokius draudimus. Na ir kas, kad draudžiame, bet vis tiek šis verslas egzistuoja. Dabar reikia vaikščioti užsimerkus ir vaidinti, kad nieko nematome“.
Steponas, policijos pareigūnas: „Kad ir kaip intensyviai būtų persekiojamos, kad ir kokios didelės baudos grėstų, prostitutės rizikuos nes tai – jų verslas. Kita vertus, legalizavus prostituciją būtų geriau sprendžiami lytiniu keliu plintančių ligų sustabdymo klausimai. Mat kol kas tai viena didžiausių prostitučių bėdų. Didžioji dalis „plaštakių“ serga ar yra užsikrėtusios AIDS. O ką jau kalbėti apie kitas, vadinamąsias „lengvesnes“, pagydomas lytiniu keliu plintančias ligas! Tokių „dovanėlių“ prostitutės turi po kelias kiekviena ir užkratą sėkmingai perduoda partneriams“.
Paskutinio tyrimo duomenimis, 48 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje reikia legalizuoti prostituciją: pusė jų nurodė, kad tai reikia daryti dėl to, jog prostitutės tuomet būtų ginamos įstatymo ir jaustųsi saugiau, o kita pusė – kad būtų mokami mokesčiai valstybei.
Kita pusė šalies gyventojų prostitucijos legalizavimui nepritaria. Jų nuomone, prostitucija yra amorali ir negali būti legalus verslas, o ją legalizavus išaugtų jos mastai.
Prostitutės Latvijoje
Austrijoje, Graikijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje ir Vokietijoje prostitucija visiškai legali. Islandijoje, Lichtenšteinas, Norvegijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir mūsų gimtojoje Lietuvoje prostitucija uždrausta. Kitose Europos valstybėse prostitucija nėra legalizuota, tačiau pelnymasis iš seksualinės veiklos legalus, bet draudžiama organizuota tokio pobūdžio veikla – viešnamiai, suteneriavimas.
Pasižiūrėkime, kaip prostitucijos problemą sprendžia patys artimiausi mūsų kaimynai. Latvijoje prostitucija legali. Draudžiama tik prekyba žmonėmis, baudžiama ir už suteneriavimą. Moterys lytines paslaugas gali suteikti butuose, jei kiti to buto gyventojai neprieštarauja. Jos turi turėti 18 metų, išsiimti sveikatos pasą, nuolat tikrintis pas medikus. Draudžiama užsiimti prostitucija neblaiviems ar apsvaigus nuo narkotikų. Žodžiu, pareigūnai pagal įstatymą galėtų su alkotesteriu patikrinti lovoje gulinčias poras ir bausti apsvaigusias meilės deives panašiai kaip vairuotojus. Baudos nemažos. Už darbą be sveikatos paso bauda siekia iki 500 latų, o tai 3000 litų. Tik latvių policininkai sako, kad sunku užeiti į butą, kai ten pats meilės įkarštis. Taip pat jiems problemų kelia prostitutės, dirbančios gatvėje. Dažniausiai tai yra narkomanės, kurios ir sveikatos paso neturi ir nubaustos baudų nesumoka.
Kaip pas mus kartais kalbama apie prostitucijos legalizavimą, taip ir Latvijoje kartas nuo karto užverda diskusijos apie prostitucijos uždraudimą. Tačiau ir šiemet Teisingumo ministerijos sukurta grupė, išanalizavusi padėtį, priėjo prie išvados, kad legali prostitucija kelia mažiau problemų. Grupės nuomonei pritaria ir policija. Pareigūnų nuomone, prostitucijos uždraudimas tą biznį, dabar esantį „pilkoje“ zonoje, nustumtų į visišką šešėlį, kuriame karaliauja kriminaliniai elementai.
Darbo grupės nuomone, represinės priemonės neduos jokio rezultato. Reikia ieškoti priemonių, finansuoti programas, kurios kitaip galėtų padėti tiek prostitutėms, tiek jų klientams. Ekspertų nuomone, tiek tos, kurios parduoda savo kūną, tiek tie, kurie perka, dažnai turi psichologinių problemų ir jiems reikalinga speciali pagalba.
O šiuo metu prostitucija Latvijoje klesti. Paskaičiuota, kad sekso biznyje sukasi apie 60 milijonų latų (apie 300 milijonų litų). Sekso paslaugų kainos, nukritusios prasidėjus ekonominei krizei, vėl pamažu kyla aukštyn. Jei dar prieš porą metų sekso „bitutės“ už meilės aktą prašydavo 20-25 latus, tai dabar derybos prasideda nuo 30 latų. Ekonomistai, analizuodami tas kainas, daro išvadą, kad krizė eina į pabaigą.
Naujovė, kad daugėja ir teikiančių seksualines paslaugas vyrukų. Dažniausiai jos reikalingos homoseksualams. Gėjų kaina prasideda nuo 50 latų.
Policininkus stebina ir tai, kad daugėja išsilavinusių prostitučių. Nuomonė, kad kūną pardavinėja tik narkomanės ir bedarbės, jau paseno. Šiuo pelningu verslu susigundo įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovės: ir galo su galu nesuduriančios jaunos bedarbės, ir mažus vaikelius auginančios motinos (pasitaiko, kai moteris dirba su vyro žinia ir palaiminimu, palikusi jam saugoti mažylius), ir apie gerų firmų drabužius ar brangią kosmetiką svajojančios, tačiau pakankamai pinigų kišenėje neturinčios, aukštųjų mokyklų studentės.
Petras IVANAUSKAS
