Nuo šių metų pradžios turėjo įsigalioti nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Žemės mokestis už šiuos metus turėtų būti skaičiuojamas nuo žemės vertės rinkos kainomis. Kelmės rajono ūkininkams negresia tapti milijonieriais dėl žemės vertės padidėjimo. Žemdirbiai nemano ir nuskursią, nes žemės mokestis didėtų labai nežymiai.
Atspirties taškas rinkos kaina
Iki šiol žemės mokestis buvo skaičiuojamas nuo minimalios sklypo vertės. Dabar bus skaičiuojamas nuo vidutinės sklypo rinkos kainos.
Žemės mokesčio tarifas galės kisti nuo 0,01 iki 4 procentų. Kokį tarifą taikyti, spręs savivaldybės.
Kelmės rajone dirbamos žemės mokesčiui bus taikomas vidutiniškai 1,5–2 procentų, miškui – 1,5, gyvenamajai teritorijai – 0,5–1 procentas, nenaudojamai, apleistai žemei – 4 procentų tarifas. Taigi, mokesčiai padidės nežymiai.
Mokesčio lengvatomis ir toliau galės naudotis neįgalūs žmonės ir pensininkai.
„Esminių pokyčių nebus. Kai kuriose vietovėse mokestis netgi pamažės, kai kur šiek tiek padidės, – sakė rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus. – Žemės vertė bus didesnė priemiesčiuose: Naudvaryje, Verpenoje, Dikšiuose, Kukečiuose, Paverpenyje, Tytuvėnuose. Tačiau ten, matyt, bus pritaikytas mažesnis koeficientas, kad kaimo žmonių neužgriūtų dar viena našta.“
Kriterijai – abejotini
Tačiau žemdirbiai abejoja žemės sklypo vertės nustatymo kriterijų parinkimu. Pagrindinis kriterijus – toje kadastrinėje vietovėje įvykę žemės pirkimo sandoriai. „Čia teisybės nėra, – abejonėmis dalijasi J.Rimkus. – Toks kriterijus iškreipia vaizdą. Pavyzdžiui, Paramočio kaime nustatyta gana solidi žemės hektaro kaina. Remtasi pora 2000 metais įvykusių sandorių. Tais metais ūkininkai už žemę mokėjo brangiai, nes kompensuodavo Kaimo rėmimo fondas.“
Kai kurie ūkininkai mano, jog kitose vietovėse žemės vertė gali būti itin maža, nes pirkėjas ir pardavėjas sandorį forminančiam notarui nepasako tikros sklypo kainos. Pamažina ją, kad mažiau reikėtų mokėti notarui.
Nelabai patikimas ūkininkams atrodo ir žaidimas koeficientais. „Iš vienos kadastrinės vietovės atvežė tris padėkliukus kiaušinių – ir sumažins koeficientą, “ – sakė vienas ūkininkas.
Žemdirbių nuomone, patikimesnis kriterijus būtų žemės našumo balas, sklypo geografinė padėtis.
„Žemdirbiai sumoka daugiausia žemės mokesčio. Todėl mokestis už dirbamą žemę turėtų priklausyti tik nuo žemės našumo, – tvirtina Valpainių ūkininkas Romas Docius. – Pavyzdžiui, Trakų rajone ūkininkai dirba smėlėtus kalnelius, gauna nedaug pelno, o turtuoliai superka ežerus, jų pakrantes. Jie turi mokėti labai daug. Nes tai yra jau kita žemės rūšis.
Sutinku, kad šiek tiek daugiau turi būti apmokestinta žemė po pastatais. Galbūt tose vietose labiau teršiama gamta, vykdoma kokia gamyba. Bet nuo dirbamos žemės mokesčio jis neturėtų ženkliai skirtis. Nes ūkininkui reikia kur nors džiovinti grūdus, statyti techniką, laikyti gyvulius. Tai ta pati žemės ūkio veikla. Jos negalima prilyginti komercijai.“
Tytuvėnai suskirstyti kvartalais
Tytuvėnų gyventojai jau dabar už savo pasodybinius sklypus moka didesnius mokesčius nei vidutinis rajono gyventojas. Miesto seniūnas Romas Čerkauskas sako, jog brangiausia žemė miesto centre, nes čia yra nemažai komercinės paskirties sklypų. Centro gyventojai ir žemės mokesčius mokėdavo didžiausius. Pavyzdžiui, 20 arų sklypo žemės mokestis siekė per 200 litų.
Kiek toliau nuo centro gyvenantys tytuvėniškiai už sklypus mokėjo mažiau, o mažiausiai pačiuose pakraščiuose gyvenantys.
Daugelis nuo mokesčio būdavo atleidžiami, nes yra pensininkai arba neįgalūs. Žinoma, jeigu turimas sklypas neužima daugiau kaip dešimties arų.
Miestas suskirstytas maždaug į dešimt kvartalų. Ir visuose kvartaluose žemės kaina – skirtinga. Atitinkamai skiriasi ir žemės mokestis.
„Geriau turbūt nebus“, – svarsto Tytuvėnuose gyvenantis žemės ūkio bendrovės „Šimšė“ savininkas Stanislovas Baltrušaitis, už 24 arų pasodybinį sklypą mokėsiantis gerokai daugiau. Bendrovė nuomojasi nemažai žemės. S.Baltrušaitis baiminasi, jog padidėjus žemės mokesčiui, gali kilti nuomos kaina.
