Vairuotojai Kalėdas ir Naujuosius pasitiko pildamiesi degalinėse kurą šoktelėjusiomis kainomis. Naftos produktų mažmenininkai tikina, kad specialios kainodaros per šventes netaikė ir nesinaudojo galimai išaugusia paklausa, o pakilusias populiariausio A 95 rūšies benzino kainas aiškina tendencijomis pasaulinėse naftos produktų rinkose.
Vis dėlto dalis vairuotojų nerimauja, kad ir ateityje, tuomet, kai per šventes daugybė mašinų vėl pasipils į šalies kelius, pardavėjai nuolat naudos galimai jau patikrintą triuką - pakelti degalų kainas.
Šoktelėjo netikėtai
Dar savaitę prieš Kalėdų šventes, tarkime, gruodžio 16 d., “Lukoil Baltija” valdomame degalinių tinkle populiariausiu laikomas A 95 rūšies benzinas Vilniuje kainavo nuo 3,58 iki 3,62 lito už litrą. Tokia pat kaina buvo ir bendrovės “Lietuva Statoil” valdomame degalinių tinkle Vilniuje. “Alexela Oil” valdomose automatinėse “Uno-X” degalinėse už A 95 rūšies benziną reikėjo mokėti 3,56 lito už litrą. Tuo tarpu gruodžio 23 d. “Lukoil Baltija” degalinėse Vilniuje litras minėto kuro kainavo nuo 3,68 iki 3,75 lito, “Lietuva Statoil” degalinėse - nuo 3,66 iki 3,79 lito, “Uno-X” degalinėse - 3,66 lito.
Šventiniu laikotarpiu nuolat svyravusi Naujųjų metų išvakarėse populiariausios rūšies benzino kaina užkopė į dar įspūdingesnes aukštumas. Tarkime, gruodžio 30 d. “Lietuva Statoil” degalinėse Vilniuje už litrą A 95 rūšies benzino teko pakloti nuo 3,60 iki 3,82 lito. Tiesa, minėto tinklo aptariami konkurentai buvo “kuklesni”: “Lukoil Baltija” degalinėse populiariausios rūšies benzino litras kainavo nuo 3,62 iki 3,66 lito, “Alexela Oil” degalinėse - 3,60 lito.
Aiškina pasaulinėmis tendencijomis
Jau tapo įprasta, kad išaugus degalų kainoms kaltinimai viešojoje erdvėje metami visiems, kurie yra tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su šiuo verslu: naftos išgavėjams ir perdirbėjams, didmeninės ir mažmeninės naftos produktų prekybos atstovams, politikams. Analitikai aiškina, kad degalų kainas teoriškai lemia trys pagrindiniai veiksniai: pasaulinės žaliavinės naftos kainos, naftos produktų paklausa bei pasiūla ir skirtingi kiekvienoje valstybėje taikomi akcizai. Be šių veiksnių, dar yra daugybė papildomų, turinčių įtakos degalų kainoms: valiutos kurso svyravimai, orų sąlygos, vartotojų įpročiai, importo ir eksporto galimybės, konkurencija tarp degalų pardavėjų ir kitos. Taip sako ir “Finastos” banko finansų analitikas Tadas Povilauskas.
Nagrinėjant šventinio laikotarpio benzino kainas, rinkos dalyviai ir analitikai pasiūlė pirmiausia kreipti dėmesį į pasaulinę naftos produktų rinką. Dar gruodžio 14 d. tarptautinėse rinkose benzinas kainavo 629 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerius už toną, o gruodžio 24 d. - jau 682 JAV dolerius už toną. Esą pokyčiai pasiekė ir Lietuvos didmeninę rinką, kur kainos praėjusį mėnesį nuolat svyravo. Tarkim, tą pačią gruodžio 14-ąją tona A 95 benzino Mažeikių terminale kainavo 3309,30 lito, o gruodžio 24-ąją - 3426,30 lito. Galutiniam Lietuvos vartotojui benzinas turėjęs pabrangti ir dėl tuo metu stiprėjusio JAV dolerio kurso.
Šventėmis tvirtino nesinaudoję
Prieš Kalėdas šoktelėjusios kainos vairuotojams nostalgiškai turėjo priminti ankstesnes šventes, kai degalinėse kuro galėdavai įsipilti pigiau nei įprastomis dienomis. Degalinių operatoriai, prognozuodami klientų srautą, kainas nuleisdavo. Ar galėjo šįkart mažmenininkai taikyti priešingą strategiją ir naudodamiesi galimai pagausėjusiu klientų srautu nejučiomis padidinti antkainį, nežinia. Bent jau patys rinkos dalyviai to nepripažįsta.
“Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė “Respublikai” sakė, kad kaina šio tinklo degalinėse prieš šventes pakilo, nes keitėsi didmenos bei naftos žaliavos kaina pasaulinėje rinkoje. Nors dauguma mažmeninės rinkos dalyvių, komentuodami savo produkcijos kainą, paprastai rodo pirštais į didmenininkus, “Neste” Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Ringaudas Steikūnas sakė, kad šio tinklo degalinėse parduodamos produkcijos kaina visiškai nepriklauso nuo didmeninės kainos. “Mūsų degalinėse parduodamos produkcijos kaina susijusi su “Platts” naftos produktų indeksu ir visiškai nesusijusi su pagrindinio degalų Lietuvoje tiekėjo lenkų koncerno “ORLEN Lietuva” kainų protokolu”, - “Respublikai” aiškino jis. Vadinasi, argumentai lieka panašūs: benzino kainų augimą ir svyravimą lėmė pasaulinės tendencijos. Tačiau pripažinkime: jei ne visų mažmenininkų produkcijos kaina susijusi su “ORLEN Lietuva” produkcijos didmeninėmis kainomis, atsekti, kokį antkainį kuriuo nors metu taiko degalinių operatoriai, ne taip jau paprasta.
T.Povilauskas tvirtino, kad paprastai mažmenininkai taiko 25 centų antkainį. Spėlioti, ar degalinių operatoriai galėjo žaisti šventinius žaidimus, jis nesiėmė, tačiau pripažino, kad kainodaros strategijų esama įvairių. Tiesa, galima manyti, kad tos strategijos labiau skirtos klientams pritraukti. Ne paslaptis, kad konkurencija mažmeninėje rinkoje tikrai arši. Kainos degalinėse gali keistis net keletą kartų per dieną - konkurentai vieni kitus stebi.
Vairuotojai dažnai įsitikina, kad net tame pačiame mieste to paties tinklo degalinėse kainos gali būti skirtingos. “Galbūt kokia nors degalinė sulaukia per mažai klientų dėmesio, todėl siekiant pritraukti klientus toje degalinėje produkcijos kaina gali būti taikoma mažesnė nei kitose to paties tinklo degalinėse. O jei tame regione nėra kitų degalinių, nustatyti ir aukštesnes kainas. Tai lemia rinka” , - sakė T.Povilauskas.
Ramūnas LIUTKEVIČIUS
