Skolinant pinigus, garbės žodį, anot specialistų, keičia kasmet Lietuvoje populiarėjantis vekselis. Dokumentas leidžia greitai ir lengvai duoti ar gauti tam tikrą sumą. Tačiau skolų išieškotojai pabrėžia, kad vekselis – skolintojui, o ne skolininkui palankesnis finansinis instrumentas.
Tuo tarpu antstoliai skaičiuoja, kad per sunkmetį neapmokėtų vekselių padaugėjo keliasdešimčia procentų. Blaivia galva pasirašytas, pagal reikalavimus sudarytas tarpukariu su varžytinėmis asociavęsis vekselis, anot teisininkų, dabar leidžia sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Tiesa, 1999 metais įteisintas vertybinis popierius dar nėra naudojamas masiškai, nors jį išduoti bei gauti gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, ir daro tai vis drąsiau. Dažniausiai vekselius pasirašo gyventojai, populiariausias – paprastasis vekselis.
„Kam naudingas vekselis? Pirmiausiai suteikia galimybę įforminti pinigų skolinimą paprastai – tam nereikia notaro. Dažniausiai vekseliai išduodami tada, kai nebeturi ir negali nieko kito įkeisti. Jeigu yra didelė pinigų suma ir galimas įkeitimas, rekomenduojama paraleliai sudaryti paskolos sutartis“, – aiškino „Sorainen“ partnerė, advokatė Renata Beržanskienė.
Kai kurios vekselius pasirašiusios įmonės sako, kad dokumentas naudojamas kaip papildoma garantija, kad tikrai bus atsiskaityta už pirktas žaliavas ar suteiktas paslaugas. Verslininkų teigimu, be skolinimo su vekseliu galima atidėti mokėjimus, taip pat juo pakeisti tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais. Anot skolų išieškotojų, kai kuriose ūkio šakose vekseliai itin populiarūs.
„Finansinių paslaugų – tokių kaip greitieji kreditai, lizingas ar panašūs dalykai, – teikėjai kreditoriai nori vekselių, nes šie sumažina darbo kiekį. Tai – savaime suprantama, nes pati vekselio procedūra leidžia apeiti teisminį sprendimą. Kur teikiamos ne finansinės paslaugos arba prekės, ten vekseliai tokie populiarūs nėra, mat čia gali iškilti įvairių kokybinių klausimų“, – vekselių naudojimosi niuansus aiškino „Creditreform Lietuvos“ direktorius Saulius Žilinskas
Vekseliai, anot specialistų, yra tai, kas irgi atspindi žmonių ir įmonių gyvenimą. Ir ypač užtikrintai dėmesį į save jie atkreipė sunkmečiu, kai prisikaupė pluoštai neapmokėtų šių vertybinių popierių.
„2009 m. ir 2010 m. neapmokėtų vekselių skaičius skiriasi kone dvigubai: 2010 metais jis buvo padidėjęs apie 40 proc. Tai susiję su visos mūsų visuomenės gyvenimo būdu – juk buvo labai daug nesumokėtų skolų, žmonės turėjo labai daug neapmokėtų vekselių, todėl buvo išimti vykdomieji įrašai ir buvo pateikiami įvykdytojui“, – kalbėjo Antstolių rūmų prezidiumo narys Andrius Bublys.
„Sunku suprasti tuos žmones, kuries atrodo, kad pasirašius vekselį nustumiamos nuo savęs problemos laike. Čia jau žmonių švietimo ir atsakomybės klausimas. Reikia jiems paaiškinti, kad ta forma patogiausia kreditoriui, bet ji anaiptol nėra gailestinga skolininkui“, – pabrėžė „Creditreform Lietuvos“ direktorius Saulius Žilinskas.
Dabar naujų neapmokėtų vekselių bumas, anot antstolių, – slūgsta. Kaip bus toliau, esą sunku prognozuoti, dėl antrosios krizės bangos kilimo galimybių. Teisininkai kartu perspėja, kad vekselis gali tapti sukčių įrankiu, todėl primygtinai ragina žiūrėti, ką pasirašai.
Irma Janauskaitė
LTV „Šiandien“
