Nužudytos Pakistano opozicijos lyderės Benazir Bhutto palaikams iškeliavus į jos gimtąjį kaimą Sindo provincijoje, nesutarimų draskomos šalies miestų gatvėse kilo mirtino smurto banga. Tarptautinė teroristų organizacija „al-Qa‘ida“ penktadienį prisiėmė atsakomybę už mirtiną išpuolį prieš JAV sąjungininkę, penktadienį skelbia BBC.
Minios B. Bhutto ir jos vadovaujamos partijos šalininkų ignoravo nepopuliaraus šalies prezidento Pervezo Musharrafo raginimus laikytis rimties ir išėjo į gatves. Įvairių incidentų metu žuvo mažiausiai 11 žmonių. Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas įsakė saugumo pajėgoms be jokio perspėjimo šauti į akiratyje atsidūrusius riaušininkus.
Buvęs Pakistano ministras pirmininkas, „Musulmonų lygos“ vadovas Navazas Sharifas pareiškė, kad jo rėmėjai boikotuos sausio 8 dieną planuojamus visuotinius parlamento rinkimus. Jis taipogi paragino pakistaniečius penktadienį skelbti visuotinį streiką. Dabartinėje situacijoje Pakistaną į aklavietę bloškią faktas, kad valstybėje nėra nė vieno politinio lyderio, galinčio suvienyti besivaidijančias grupuotes.
Įniršę B. Bhutto šalininkai kai kuriuose šalies miestuose blokavo kelius, puolė policijos pareigūnus, degino viešojo transporto priemones ir kitus netoliese pasipainiojusius automobilius.
„The Asia Times“ penktadienį pranešė, jog su jais susisiekė Mustafa Abu al-Yazidas, „al-Qa‘idos“ operacijų Afganistane vadovas ir šios tarptautinės teroristų organizacijos atstovas spaudai, ir pranešė, jog „al-Qa‘ida“ prisiimanti atsakomybę už B. Bhutto nužudymą.
Pakistano vyriausybė teigia kol kas negalinti patvirtinti, jog kokia nors organizacija būtų prisiėmusi atsakomybę už išpuolį, skelbia BBC.
Amžinas poilsis – šalia tėvo
B. Bhutto buvo nužudyta ketvirtadienį Ravalpindžio mieste, netoli sostinės Islamabado, kai savižudis teroristas paleido į ją keletą kulkų, o po to susisprogdino, užmušdamas dar mažiausiai 20 žmonių. Medikai dar bandė kovoti dėl politikės gyvybės, tačiau nesėkmingai.
Opozicijos lyderės kūnas, lydimas jos vyro Asifo Zardari ir trijų sutuoktinių vaikų, netrukus buvo išgabentas iš policijos pareigūnų bei sielvartaujančių šalininkų apsuptos ligoninės į karinį oro uostą. B. Bhutto karstas buvo įkeltas į laukiantį sraigtasparnį ir nuskraidintas į giminės namus pietinėje šalies Sindo provincijoje.
Manoma, jog B. Bhutto turėtų būti apie 13 h vietos laiku palaidota šalia savo tėvo, buvusio Pakistano ministro pirmininko Zulfikaro Ali Bhutto, kuris 1977 metais buvo nuverstas karinio perversmo metu, o 1979 metais nubaustas mirties bausme.
B. Bhutto 1988 metais buvo tapusi viena pirmųjų musulmonų šalių moterų, pasiekusių ministrės pirmininkės postą. Šias pareigas ėjo nuo 1988 iki 1990 ir nuo 1993 iki 1996 metų, nuolatos susidurdama su kaltinimais korupcija ir nepotizmu.
Nuo 1999 metų B. Bhutto gyveno savanoriškoje tremtyje, vengdama jai pareikštų kaltinimų, tačiau šių metų spalį sugrįžo į šalį, P. Musharrafui garantavus jai amnestiją. Netrukus per pirmąjį pasikėsinimą nužudyti B. Bhutto žuvo daugiau nei 130 žmonių, tačiau ji pati tąkart išgyveno, neramioje šalyje išlikdama viena didžiausių demokratinio judėjimo vilčių. Antrasis bandymas jai baigėsi mirtimi.
Opozicija perspėja
Kitas buvęs Pakistano premjeras ir P. Musharrafo priešininkas, Navazas Sharifas, ketvirtadienį pareiškė, kad opozicijos lyderės žūtis – didelė tragedija visai Pakistano nacijai, politiko žodžius citavo „The Guardian“.
Opozicinės grupės perspėja, kad B. Bhutto nužudymas gali įklampinti šią branduolinę valstybę į kruviną pilietinį karą. Jau dabar teigiama, kad sausio 8 dieną turėję įvykti visuotiniai parlamento rinkimai greičiausiai bus atidėti. Be to, užsimenama apie galimybę grąžinti nepaprastosios padėties režimą. Iškart po kraupaus išpuolio prezidentas P. Musharrafas, spaudos teigimu, surengė skubų vyriausybės susitikimą ir Pakistane paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Prezidento teigimu, išpuolį įvykdė tie patys ekstremistai, prieš kuriuos kovoja jo vadovaujama vyriausybė ir kurių keliamu pavojumis prisidengdamas P. Musharrafas buvo įvedęs nepaprastąją padėtį.
Labiausiai tikėtina, kad už B. Bhutto nužudymą yra atsakingi genčių valdomoje šiaurinėje Pakistano dalyje, netoli sienos su Afganistanu, įsitvirtinę sukilėliai. Jų tikslas – sustiprinti nepasitikėjimą P. Musharrafu ir pakurstyti pilietinius neramumus šalyje.
„Iš šios tragedijos niekas negaus jokios naudos. Tai – nelaimė visiems pakistaniečiams. Vis dėlto vyriausybė turėjo užtikrinti B. Bhutto saugumą, o to jie nepadarė“ – situaciją komentavo N. Sharifas. Po opozicijos lyderės žūties, N. Sharifo teigimu, Pakistano politikoje liko juoda skylė. Jo teigimu, ant plauko kabo ne tik politinių partijų, bet ir viso Pakistano ateitis.
Pasaulio galingųjų pagarba
Ketvirtadienį nužudytą B. Bhutto pagerbė ir tarptautinė bendruomenė. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas pareiškė, kad B. Bhutto žinojo visus pavojus, kurie jos laukė po 8 tremtyje praleistų metų grįžus į tėvynę, tačiau ji suprato, kad šaliai reikia jos. D. Milibando teigimu, išpuolio organizatoriai norėjo pakirsti jauną Pakistano demokratiją.
JAV pareigūnai nedelsiant pasmerkė teroristų išpuolį. „Išpuolis tik dar kartą parodo, kad Pakistane yra žmonių, siekiančių sukliudyti nacionaliniams susitaikymui ir valstybės demokratiniams vystymuisi“ – teigė Valstybės departamento atstovai.
Prezidentas George'as W. Bushas išpuolį pavadino „bailių žmogžudžių ekstremistų, siekiančių pakirsti Pakistano demokratiją“, veiksmu. Indijos premjeras Mahhomanas Singhas teigė, kad regionas prarado nuostabią politinę lyderę, kuri dirbo vardan demokratijos ir žmonių sutaikinimo savo šalyje. Tuo tarpu Rusijos diplomatai nuogąstavo, kad B. Bhutto nužudymas gali paskatinti terorizmo bangą Pakistane.
