Per vidines Europos Sąjungos sienas sukčiai gabena milžiniškas grynųjų pinigų sumas. Kai kurios Bendrijos valstybės imasi priemonių siekdamos apsisaugoti nuo tokios neteisėtos veikos. Lietuvos pareigūnų atskleista afera rodo, kad tai padaryti būtina ir mūsų šaliai.
Į teismą jau iškeliavo baudžiamoji byla, kurioje figūruoja 41 įtariamasis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino organizuotą nusikalstamą grupuotę, kuri veikė per Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje registruotas bendroves. Jokios veiklos nevykdžiusių įmonių vardu buvo sudaryta įvairių sandorių daugiau kaip už 10 mln. litų. Apgaule iš valstybės biudžeto susigrąžinta 1,7 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. Visus iš nusikalstamos veikos gautus pinigus įtariamieji išgrynindavo Latvijoje ir parsigabendavo į Lietuvą.
Netilpo į areštines.
Bylos duomenimis, visą šį tinklą organizavo vilnietis Raimundas Vaščiula. Anksčiau jis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį. R.Vaščiula užmezgė nemažai pažinčių verslo sluoksniuose. Nustatyta, kad norėdamos išgryninti pinigus R.Vaščiulos ir jo bendrininkų paslaugomis pasinaudojo per 20 realiai veikiančių Lietuvos įmonių.
Iš tikrųjų neveikiančios įmonės savo "klientėms" išrašydavo sąskaitas faktūras ir taip užmaskuodavo fiktyvius sandėrius. "Parduodama" buvo viskas - statybinės medžiagos, paslaugos. Iš tiesų nusikaltėliai prekiavo oru. Kiekvienas sandėris - ne mažiau kaip 100 tūkst. vertės. Pinigų išgryninimo operacijoms rengtasi itin kruopščiai. Laikydamiesi griežtų konspiracijos taisyklių, į Latviją parsivežti grynųjų, nepatvirtintais duomenimis, vykdavo tik pats R.Vaščiula ir keli jam artimiausi žmonės. Mašinas jie nuolat keisdavo.
Kad ir kaip maskavosi, grupuotė vis dėlto įkliuvo. Buvo atlikta daugiau kaip 100 kratų. Per operaciją sulaikytas 41 asmuo, tarp jų buvo ir užsieniečių. Pasak pareigūnų, tiek daug asmenų Lietuvoje sulaikyta bene pirmą kartą. Vilniaus, Kauno ir aplinkinių rajonų areštinėse pritrūko vietų. Šiuo metu dauguma asmenų paleisti, jiems skirtos palyginti švelnios kardomosios priemonės. Vienuolika įtariamųjų, tarp jų ir R.Vaščiula, suimti. Areštuotas įtariamųjų turtas, jo pakanka norint atlyginti valstybei padarytą žalą. Šiuo metu į biudžetą jau sumokėta pusė milijono litų. Taip teigia ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Dzikaras.
Masiškai netikrintų
FNTT patarėjas Igoris Kržečkovskis LŽ teigė, kad laisvas grynųjų pinigų pervežimas didžiojoje ES teritorijos dalyje gerokai palengvina nusikaltėlių gyvenimą ir apsunkina bylų tyrimą. Lietuvoje jau parengtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, pagal jas mūsų šalies muitininkai galėtų tikrinti, kokios pinigų sumos vežamos per sieną.
Pataisų autoriai išanalizavo kitų valstybių patirtį, priimtiniausias pasirodė vokiečių modelis. Siūloma, kad bet kuris muitinės pareigūnas galėtų paprašyti asmens nurodyti, kokią grynųjų pinigų sumą šis vežasi. Ketinama leisti pervežti ne daugiau kaip 10 tūkst. nedeklaruotų eurų arba atitinkamą pinigų sumą kita valiuta. Jeigu atliekant patikrinimą būtų rasta didesnė suma, pažeidėjui tektų pakloti nuo 1 iki 3 tūkst. litų baudą, o rasti pinigai būtų konfiskuoti.
"Muitinės pareigūnai, žinoma, nevykdytų visuotinių patikrinimų. Asmenys ir jų transporto priemonės turėtų būti tikrinami arba pasirinktinai, arba gavus operatyvinės informacijos apie gabenamus pinigus", - LŽ sakė I.Kržečkovskis.
Vokiečiai už tokius pažeidimus taiko griežtesnes bausmes. Tai prieš kelerius metus patyrė nusikalstamo pasaulio autoritetas Arūnas Pukelis pravarde Švinius. Vokietijoje jis buvo sulaikytas gabenantis 68 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Vokietijos teismas skyrė A.Pukeliui vienų metų ir mėnesio laisvės atėmimo bausmę bei konfiskavo pinigus.
Europoje į grynųjų pinigų gabenimo problemą jau seniai atkreiptas dėmesys. 2004 metais priimta speciali rekomendacija, kuria ES šalių vyriausybės raginamos imtis fizinio grynųjų pinigų gabenimo sekimo priemonių. Tokius gabentojus siūloma bausti, net jei jie nėra pinigų savininkai, o pačius pinigus - konfiskuoti.
Lina VYŠNIAUSKIENĖ
