Seimo vadovė sako iš tarnybų išgirdusi informaciją apie kai kurių parlamentarų elgesį mitingo ir riaušių metu, kuris prasilenkia su bet kokiais moralės reikalavimais.
Per naktines riaušes prie Seimo akmenimis ir sprogmenimis protestuotojai sužalojo 18 pareigūnų. Traumos buvo įvairios – nuo sumušimų iki plėštinių žaizdų ir net kaulų lūžių. Į tarnybą grįžo beveik visi, išskyrus du Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Penktadienį dalis sužeistų pareigūnų jau ne prie parlamento, o jo viduje. Juos išsikvietė Seimo valdyba.
„Vienam lūžusi rankos plaštaka, kuris dar negali vykdyti pareigų, o kitas pareigūnas po sprogimo, kuriam buvo plėštinės žaizdos, yra uždrausta vaikščioti, jis negali dar tos kojos valdyti ir nevaikšto“, – sako Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius.
„Visi yra grįžę į tarnybą, traumos arba išsigydytos, arba apsigydytos, ir žmonės tarnauja“, – teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pareigūnams siūloma ir psichologinė pagalba, tačiau kol kas jos neprireikė.
„Tikrai ne, mūsų pareigūnai užgrūdinti, treniruoti, tam parengti ir žinojo, kad eina į kovinę parengtį, ir kad bus kovinė situacija, jie tam tiesiog nusiteikė psichologiškai ir visaip kitaip, tikrai jokių psichologų pagalbos nereikia. Tai yra jų duona, jų darbas“, – tikina R. Pocius.
Bet pareigūnai dabar turi naują galvos skausmą – jie priversti neviešinti savo tapatybių, kad nebūtų identifikuoti riaušininkų ir mitinguotojų. Prieš skiepus, valdžią, žiniasklaidą protestuotojus buriantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, viešai paskelbė, kad už kiekvieno riaušių malšintojo tapatybę mokės pinigus. Dėl to sužaloti pareigūnai negali net viešai prieš kameras papasakoti apie tos nakties įvykius ir traumas.
„Aš kaip vadovas privalau užtikrinti, kad šitie žmonės būtų maksimaliai apsaugoti vien dėl to, kad jie vykdė pavestas funkcijas“, – aiškina R. Požėla.
Ar pareigūnai jau sulaukė grasinimų ar persekiojimo – generalinis komisaras neatskleidžia. Viešojo saugumo tarnybos vadas sako, kad jiems tai ne naujiena – malšinant neramumus kalėjimuose, grasinimai liejasi nuolatos.
„Prie to esame pripratę, ne naujiena mums, tiesiog nereaguojame niekaip. O jeigu reaguojame, tai reaguojame rimtai su policijos pagalba“, – sako Viešojo saugumo tarnybos vadas.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių dar atliekamas, bet Seimas gali imtis ir parlamentinio tyrimo. Mitingo ir riaušių metu aktyviai reiškėsi dalis parlamentarų. Vieni kalbėjo dieną nuo scenos, o štai Gražulis aktyviai reiškėsi ir vakarinėje dalyje, išvirtusioje į riaušes.
„Ta informacija, kurią išgirdau, mano galva, prasilenkia su bet kokiais moraliniais reikalavimais, ar tuo, ko galima būtų tikėtis iš Seimo narių, tačiau teisinę manau, kad turėtų vertinti teisėsauga“, – svarsto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kai bus atsakyti klausimai teisėsaugos požiūriu, bus galima grįžti dėl idėjos, dėl parlamentinio tyrimo. Pavyzdžiui, parlamentinis tyrimas dėl Seimo narių dalyvavimo vienokiuose, ar kitokiuose procesuose. Vaidmuo tikrai nėra vienodas, vieni, matyt, pasišildė šlovės spinduliuose, kiti, matyt, prisidėjo prie organizavimo, o treti galbūt jau elgėsi, darė tokius sprendimus, kurie tikrai moraliai nepateisinami“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rugsėjo 10 planuojamas dar vienas protestas prie Seimo. Nors parlamento vadovė sako, kad informacijos apie galimus neramumus jo metu neturi, bet pareigūnai jau dabar ruošiasi įvairiems scenarijams. Parlamentą ketina apjuosti tvora, prašo sutvarkyti Seimo aikštelę, kurioje pilna akmenų. Seimo pirmininkė sako, kad jau svarstoma, kaip ją sutvarkyti, tačiau nei datos, nei būdo neįvardijo.
