Generalinės prokuratūros kolegija svarstė šių metų pirmąjį pusmetį priimtus išteisinamuosius nuosprendžius ir nutartis nutraukti bylas reabilitavimo pagrindais – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kai nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pasak Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko, analizuojamu laikotarpiu teismai priėmė išteisinamuosius nuosprendžius ar nutraukė bylas reabilitavimo pagrindais dėl 139 asmenų.
Per 2006 m. pirmąjį pusmetį buvo išteisinta 19 asmenų (12 proc.) mažiau nei per tą patį 2005-ųjų laikotarpį, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Išteisintų asmenų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu, sumažėjo beveik visų apygardos prokuratūrų veiklos teritorijoje esančiuose teismuose. Tiktai Vilniaus apygardos teritorijos teismuose (ši teritorija apima kelias prokuratūras, įskaitant ir Generalinę prokuratūrą) išteisintų asmenų skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gerokai padidėjo – per 2006 metų pirmąjį pusmetį buvo išteisintas 51 asmuo, t. y. net 27.5 proc. daugiau.
Kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis asmenų buvo išteisinta baudžiamosiose bylose, nagrinėtose pirmosios instancijos teismuose. Šios instancijos teismuose buvo išteisinti 96 asmenys, arba 69 proc. visų per analizuojamą laikotarpį išteisintų asmenų. Tačiau lyginant su 2005 m. pirmuoju pusmečiu buvo išteisinta beveik 23,2 proc. mažiau asmenų.
"Nepaisant šių tendencijų, konstatuotina, kad išteisinamųjų nuosprendžių, priimtų apeliacinės instancijos teismuose, nors pirmoji instancija buvo priėmusi apkaltinamuosius nuosprendžius, daugėja", – sakė R. Petrauskas.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad per 2006 metų pirmąjį pusmetį teismai išteisino ar nutraukė bylas reabilitavimo pagrindais 55 asmenims, kaltintiems sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu. Nors išteisintų asmenų, kaltintų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, skaičiaus didėjimas nebėra toks žymus kaip ankstesniais metais, vertėtų atidžiau tirti šios kategorijos bylas, stiprinti jų ikiteisminio tyrimo kontrolę, surinktus įrodymus vertinti labai atidžiai ir visapusiškai, sakoma pranešime.
Griežčiausioji kardomoji priemonė – suėmimas 2006 metų pirmąjį pusmetį buvo taikyta 26 asmenims (18,7 proc. visų vėliau išteisintų asmenų). Palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu, ši kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta 7 asmenims mažiau. Dažniausiai ši kardomoji priemonė buvo taikyta asmenims, kuriuos vėliau išteisino Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje esantys teismai (15-ai asmenų).
2006 metų pirmąjį pusmetį nebuvo išteisintas nė vienas nepilnametis. Bendras per 2006 metų pirmąjį pusmetį išteisintų nepilnamečių skaičius palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu sumažėjo gana žymiai – nuo 10 iki 3.
"Pagrindinės priežastys, sąlygojančios išteisinamųjų nuosprendžių priėmimą, išlieka tokios pat: ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismai skirtingai vertina įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, nekokybiškai ir paviršutiniškai atliekamas ikiteisminis tyrimas, tik prielaidomis ir spėliojimais grindžiami kaltinimai, kaltinamųjų kaltė nepagrindžiama tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais, asmenų kaltė grindžiama tik jų pačių prisipažinimu ar tik vieno liudytojo parodymais. Dėl šių priežasčių byloje nelieka galimybės priimti teisingą, objektyvų ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį", – sakė vyriausiasis prokuroras R. Petrauskas.
