Mykolo Romerio universiteto dėstytojas dr. Gedinimas Černiauskas teigia, jog vaistai yra pagrindinis gyventojų tiesioginių išlaidų sveikatai objektas. Anot. G. Černiausko, dauguma medicininių paslaugų Lietuvos darbingo amžiaus žmonėms teikiama nemokamai, o štai už vaistus tenka mokėti nemažus pinigus.
2009 metų sausio mėnesį PVM vaistams padidinus nuo 5 proc. iki 19 proc. kainos per mėnesį išaugo 14,3 proc. 2009 metų rugsėjo mėnesį PVM vaistams padidinus nuo 19 proc. iki 21 proc. kainos per mėnesį išaugo 1,8 proc. Nuo 2009 metų spalio iki 2010 balandžio PVM nebuvo pakeistas, kainos sumažėjo 1,3 proc.
„Tačiau valstybei „aktyviai“ mažinant kainas, jos nuo šių metų gegužės iki rugpjūčio sumažėjo net 1,6 proc. Bet jau rugsėjį kainos šoktelėjo 2,5 proc. Bendras Vyriausybės dėmesio gyventojų sveikatai rezultatas yra vaistų kainų padidėjimas nuo 2008 metų yra 18 proc.“, – komentavo dr. G. Černiauskas.
Dėl šių priežasčių šiuo metu dėl valstybinių lėšų vaistams taupymo labiausiai kenčia mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. „Net 16 proc. namų šeimininkių, 12 proc. darbininkų, 10 proc. bedarbių, 8 proc. pensininkų, 6 proc. specialistų, 4 proc. tarnautojų neperka vaistų dėl priemokų prie kompensuojamų vaistų“, – sakė dr. G. Černiauskas.
Kaip teigė buvęs sveikatos ministras dr. G. Černiauskas valstybei nerūpi piliečio sveikata. „Dabartinė situacija Lietuvoje leidžia aiškiai suprasti, kad gyventojas prisimenamas, tik tada, kai jis serga. Tačiau jo sveikatos palaikymui, reguliariems patikrinimams ir visiems kitiems dalykams, kurie neleistų žmonėms susirgti išvis nėra kreipiama dėmesio“, – teigė dr. G. Černiauskas.
- Neringa Medutytė
