Pacientai turi galimybę išgyventi tik tuo atveju, kai visa medikų komanda – gydytojai, slaugytojai ir kiti darbuotojai dirba be menkiausių klaidų ir gerai komunikuoja. Tai rodo aukščiausią medicininį ir organizacinį ligoninės lygį. Plyšusios aortos stentavimę dalyvavusi medikų komanda neslepia džiaugsmo išgelbėjus 73 metų vyro gyvybę ir sako, kad sėkmę užtikrino operatyvus įvairių sričių specialistų susitelkimas.
Skaudėjo pilvą
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyrių atvežtas pacientas sako rimtos ligos neįtaręs. „Blogai pasijutau. Anksčiau kažkiek nugarą paskaudėdavo. Keletą dienų skaudėjo pilvo sritis, kai jau ėmė labai stipriai skaudėti, išsikviečiau greitąją pagalbą“, – sako Alfonsas Sungaila.
Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas puikiai pamena dieną, kai dėl pilvo skausmais besiskundžiančio paciento buvo iškviestas į Skubios medicinos pagalbos skyrių:
„Vyras atvyko su pilvo skausmais, vos išmatuojamu, žemu kraujospūdžiu, temo sąmonė. Po kompiuterinės tomografijos nustatėme pilvinės aortos aneurizmos plyšimą su gausiu kraujo išsiliejimu ir aktyviu kraujavimu.
Atvira operacija šiam pacientui būtų gyvybiškai pavojinga, todėl drauge su intervenciniais radiologais įvertinę paciento būklę ir mūsų galimybes nusprendėme atlikti stentavimą. Čia itin didelį ir kruopštų darbą, prieš ir per operaciją, atliko Intervencinės angiologijos skyriaus intervencinis radiologas Mantas Buitkus skubiai atlikęs visus reikalingus išmatavimus ir nuolat kontaktavęs su tuo metu Panevėžyje buvusiu kolega intervenciniu radiologu Andriumi Pranculiu.“
Geras ligoninės darbo organizavimas leidžia gelbėti gyvybes
Gydytojas A. Pranculis sako, kad po tokios patologijos itin mažas procentas žmonių išgyvena, todėl svarbi ne tik operacija, bet ir pooperacinės priežiūros kokybė. Vos tik sulaukęs kolegų skambučio ir supratęs situacijos rimtumą, iš kito miesto jis skubiai atvyko talkinti kolegoms operacijoje: „Tai viena pavojingiausių operacijų, reikalaujanti komandinio susitelkimo, tikslumo, kruopštumo. Variantų ir sprendimų gali būti šimtai, tačiau kai situacija yra kritinė, reikia operatyvaus sprendimo. Išgyvenęs po artos plyšimo žmogus – itin geras ligoninės kokybinis rodiklis.“
Operacijoje dalyvavę kolegos – intervencinis radiologas, anesteziologai, kraujagyslių chirurgai, slaugytojos – itin džiaugiasi, kad per trumpiausią įmanomą laiką į pagalbą operacinėje galėjo atskubėti didžiulę patirtį analogiškose operacijose turintis gydytojas intervencinis radiologas A. Pranculis, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Pats gydytojas giria operatyviai suburtą profesionalų komandą operacinėje: gydytoją Mantą Buitkų, operacinės slaugytojas Ramunę Šilinskienę ir Vilmą Jonaitienę, slaugytojo padėjėją Gabiją Girininkaitę. A. Pranculis negaili gerų žodžių ir atskubėjusiems kitiems kolegoms –angiochirurgams Tomui Ptašinskui ir Mohamad Chamsin, gydytojoms anesteziologėms reanimatologėms Irinai Markovskajai ir Rasai Paulauskienei, slaugytojoms Sandrai Jankuvienei, Vaidai Gudonienei, Danai Juozaitienei bei slaugytojo padėjėja Margaritai Raubickienei.
Išoperavus būklė išlieka pavojinga
Anot gydytojų, net ir sėkmingai sustentavus plyšusią aortos aneurizmą, paciento būklė įprastai turi būti akylai stebima reanimacijoje.
„Viskas gali per minutę kardinaliai pasikeisti: hemodinamika dažnai nestabili esant dideliam nukraujavimui ir išsivysčiusiam hemoraginiam šokui. Taip greta dažnai stebimas delyras, pacientas nesiorientuoja kas jis tiks, kur yra ir kas vyksta. Dėl esamo šoko, didelio nukraujavimo įprastai išsivysto ūminis inkstų nepakankamumas – kartais prireikia skubių hemodializių. Dėl didelės hematomos pilve bei pilvo organų išemijos esant dideliam kraujo netekimui reikia stebėti intraabdominalinį spaudimą. Reanimatologams tai nemenkas iššūkis, tačiau šio paciento būkle gan greitai stabilizavosi ir jau po kelių dienų jis buvo perkeltas į Chirurgijos skyrių Kraujagyslių chirurgijos poskyrį ir pradėtas ruoštis reabilitacijai“, – sako T. Ptašinskas.
Gydytojai pripažįsta, kad plyšus aortos aneurizmai daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų deja dažniau yra pasirenkamos atviros operacijos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnis, efektyvesnis ir mažiau intervencinis būdas – stentavimas.
Vis dėlto yra ligonių, viena iš tokių Respublikinė Panevėžio ligoninė, kur visos plyšusios aortos stentuojamos, tai leidžia pasiekti daug geresnių rezultatų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tokia operacija atlikta pirmąkart ir buvo itin sėkminga, todėl nuo šiol ir šioje ligoninėje bus atliekamos tik aortos stentavimo operacijos. Tai leis pagerinti ligonių išgyvenamumą.
