Bičiulių būrelyje diskutavome, koks patiekalas per pietus svarbiausias. Ilgai nesiginčijome, nes kalba sukosi tik apie du – sriubą ir karštąjį. Aišku, be sriubos neapsieisime, tačiau nusprendėme, kad vis dėlto svarbiausias per pietus yra karštasis patiekalas, nes jis sočiausias, todėl ir todėl tapęs pietų pagrindu – dominante, be kurios pietūs būtų ne pietūs.
Teko nugirsti, kad skaniais antraisiais patiekalais (taip dar kartais vadinami karštieji patiekalai) išsiskiria restoranas „Havana“ Rūdės gatvėje. Ten ir pasukome.
Tiesa, bent man nemieli restoranų ar kokių nors kitų vietų pavadinimai „Neopolis“, „Dakaras“, „Havana“ ir pan. Kažkokie svetimkūniai Lietuvoje. Nors kritikuojant derėtų ką nors pasiūlyti. Suprantu, kad ir „Dainavoms“, „Romuvoms“, „Vaidilutėms“ ne laikmetis. Gal tuomet pavadinti „Rūde“ (nuo čia tekėjusio upelio)? Bet ne pavadinimams mūsų reportažai skirti, be to, svarbiausia ne pavadinimas, o kaip esame priimami ir maitinami.
Patenkame į „Havanos“ pietų salę. Iškart pastebi – interjeras be pretenzijų. Viskas gražu, skoninga, estetiška. It Paryžiaus Pompidu centre visi konstrukciniai elementai, santechnikos ir oro kondicionavimo įrenginiai, funkciniai elementai ir kiti įrenginiai, kurie įprastai yra slepiami viduje, iškelti į išorę ir palikti nepridengti. Nieko nuostabaus, kai sužinai, kad restoranas įrengtas buvusioje fabriko „Venta“ katilinėje. Pasirodo, restorano įkūrėjas penkerius metus brandino mintį šią vietą paversti pramogų centru (tikslus „Havanos“ pavadinimas – pramogų klubas). Išlaikytas savitas pramoninis katilinės interjeras suteikia originalumo.
Staleliai, atrodo, vienas šalia kito, tačiau kiekvienas jų sudaro tarsi atskirą erdvę, kuriai ypač pasitarnauja apšvietimas ir didžiuliai minkštasuoliai. Kėdės čia tikrai netiktų, tik viską sugadintų.
Valgiaraštis – storokas. Įvairios salotos, bet verčiame tuos puslapius ir ieškome sriubos, svarbiausia, karštojo patiekalo. Dvi sriubos: dienos ir trinta. Teiraujamės padavėjos apie dienos sriubą. Sužinome, kad šiandien „Havana“ siūlo kukulaičių sriubą, kurios ir užsisakome (3 Lt). Tokią sriubą virdavo mama. Pamenu, jos kukulaičiai būdavo stalo teniso kamuoliuko dydžio. „Havanoje“ jie mažesni, kai kurie sutrupėję, tačiau negali sakyti, kad mėsos sriuboje mažai, sriuba net primena šiupininę. Skanu, sotu. Tikimės, kad jei būtume užsisakę kitos sriubos, trintos (5 Lt), irgi būtų buvę skanu.
Bet pirmyn prie mūsų tikslo – karštųjų patiekalų. Nusprendžiame valgyti žuvies patiekalus. Jų siūloma daug. Mes trise, tad visi pasirenkame skirtingą. Aš renkuosi lydeką „Norvegijos tinklai“ (15 Lt). Skanu. Prie lydekos puikiai dera špinatai, juntamas vyno padažas. Kolega pasirenka lydeką, užkeptą daržovėmis su sūriu (10 Lt). Irgi džiaugiasi priderintais priedais: morkomis, svogūnais, sūriu, ryžiais, pomidorų padažu. Trečiasis mūsų kompanionas, atrodo, didžiausias gurmanas, nes išsirenka patiekalą „Tirolese“ (24 Lt), kurį sudaro lašiša, baravykai, brendžio padažas, ryžiai. Giria: „Galima apsilaižyti.“
Jei būtume karštųjų patiekalų rinkęsi iš jautienos, tai, manau, būtų buvęs „Al Gorgonzola“ (jautienos filė, mėlynasis sūris, bulvės – 32 Lt), o jei iš kiaulienos – „Scaloppina al Fungni“ (kiauliena su pievagrybiais – 17 Lt). Manau, būtų buvę skanu, nors man pavadinimai šiek tiek įmantroki, gal todėl pasirinkau „Norvegijos tinklus“.
Tenka konstatuoti, jog kalbos apie tai, kad Havanoje“ skanūs ir sotūs karštieji patiekalai, nėra nepagrįstos. Mūsų trijulė buvo patenkinta.
Beje, čia galima pavalgyti ir dienos pietus, kurių kaina 10 Lt. Esu ne kartą juos valgęs ir, mano nuomone, visada būna per riebu. Po tokių pietų dar ilgai jausdavai aliejaus prieskonį… Tačiau atsižvelgdamas į skoningą aplinką, kurioje valgome, neprastą virtuvę, sakyčiau, kad kainos ir kokybės santykis yra normalus. Bet mes šį sykį vertinome ne dienos pietus.
Juoda kava ar espresas „Havanoje“ kainuoja 3 Lt, plikoma arbata – irgi tiek pat. Didelis gėrimų pasirinkimas, tad mintys sukasi apie gerą įvertinimą. Automobilį pastatyti yra kur, padavėjos malonios, po pietų „Havanoje“ sotus likau 5 valandas. Taigi penki balai. Skaitytojas gali paklausti, kodėl ne aukščiausias įvertinimas, jei viskas patiko. Atsakysiu Merfio dėsniu: „Nėra taip gerai, kad nebūtų dar geriau.“
Anzelmas Juodelė
