Anot Paryžiuje įsikūrusios žiniasklaidos atstovų teises ginančios grupės, du dešimtmečiai nuo 2003 metų iki 2022-ųjų buvo „ypač mirtini dešimtmečiai tiems, kurie tarnauja teisei informuoti“.
„Už šių skaičių slypi veidai, asmenybės, talentas ir atsidavimas tiems, kurie už informacijos rinkimą, tiesos paieškas ir aistrą žurnalistikai sumokėjo savo gyvybe“, – sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras).
Irakas ir Sirija yra pavojingiausios šalys dirbti žurnalistais – jose per pastaruosius 20 metų iš viso žuvo 578 žurnalistai, tai yra daugiau nei trečdalis visų pasaulyje nužudytų žurnalistų“, – teigė RSF.
Po jų seka Meksika (125 nužudytieji), Filipinai (107), Pakistanas (93), Afganistanas (81) ir Somalis (78).
„Tamsiausi metai“ buvo 2012-ieji ir 2013-ieji, „daugiausia dėl karo Sirijoje“. Ataskaitoje nurodoma, kad 2012-aisiais buvo nužudyti 144 žurnalistai, po metų – 142.
Pasiekus aukščiausią ribą, „sekė laipsniškas kritimas, o nuo 2019 metų – istoriškai žemi rodikliai“.
V. Putino įtaka
Tačiau 2022-aisiais mirčių vėl padaugėjo, iš dalies dėl karo Ukrainoje. Šiais metais darbo metu žuvo 58 žurnalistai, palyginti su 51 2021-aisiais.
Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, joje buvo nužudyti aštuoni žurnalistai, nors per pastaruosius 19 metų iki tol ten žuvusių žiniasklaidos atstovų iš viso buvo 12.
Ukraina šiuo metu yra pavojingiausia Europos šalis žiniasklaidai po Rusijos, kurioje per pastaruosius 20 metų buvo nužudyti 25 žurnalistai.
„Nuo tada, kai į valdžią atėjo (prezidentas) Vladimiras Putinas, Rusijoje vyksta sistemingi išpuoliai prieš spaudos laisvę – įskaitant mirtinus – kaip RSF yra ne kartą pranešusi.
Tarp jų – ir 2006 metų spalio 7 dieną įvykdytas didelio atgarsio sulaukęs Anos Politkovskajos nužudymas“, – teigė teisių gynimo grupė.
Trečioje vietoje pagal pavojingumą Europoje atsidūrė Turkija, o po jos – Prancūzija „dėl 2015 metais Paryžiuje įvykusių žudynių satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje“.
Padėtis Amerikoje
Žurnalistams visame pasaulyje didžiausia rizika kyla tose vietovėse, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai.
Tačiau RSF pabrėžė, kad „šalys, kuriose oficialiai nevyksta karas, nebūtinai yra saugios žurnalistams, o kai kurios iš jų yra sąrašo, kuriame įvyksta žmogžudystės, viršuje.
„Tiesą sakant, per pastaruosius du dešimtmečius „taikos zonose“ buvo nužudyta daugiau žurnalistų nei „karo zonose“, dažniausiai dėl to, kad jie tyrė organizuotą nusikalstamumą ir korupciją“, – nurodė RSF.
Beveik pusė žurnalistų nužudymų įvykdyta Šiaurės ir Pietų Amerikose, daug jų – Meksikoje, Brazilijoje, Kolumbijoje ir Hondūre.
„Šiandien Amerika yra pavojingiausias žemynas žiniasklaidai“, – teigė RSF.
