Ekspertai konstatuoja, kad narkotikų vartojimas ir prieinamumas išlieka didelis visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Žiūrint į lietuvišką kontekstą, matome, kad 2021 m. bent kartą gyvenime bet kokių narkotikų buvo pabandę 14,1 proc. Lietuvos gyventojų. 2016 m. šis procentas buvo šiek tiek mažesnis.
Tačiau, lyginant su Europa, narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje išlieka dvigubai mažesnis. O jei kalbėtume apie tokią tikslinę auditoriją kaip moterys, tai vartojimo paplitimas tarp jų yra 3 kartus mažesnis nei vidutinis ES“, – naujausius duomenis Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) šią savaitę pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovės pareigas einanti Gražina Belian.
Šoko kokaino vartojimas
Kaip nurodė NTAKD atstovė, pirmą kartą Lietuvoje į antrą vietą po populiariausio narkotiko – kanapių šoko kokainas. Jo vartojimas 2021 m. padidėjo daugiau negu du kartus.
„2016 m. buvo 0,7 proc. gyventojų, kurie bent kartą gyvenime vartojo šias medžiagas. Bet vėlgi, lyginant su europiniu kontekstu, Lietuva atrodo neblogai, kadangi Europoje irgi stebimas šių medžiagų vartojimo didėjimas. Situacija pas mus yra tris kartus geresnė nei vadinamas europinis vidurkis“, – sakė G. Belian.
Taip pat ir kito populiaraus stimulianto – metamfetamino vartojimo tendencijos Lietuvoje yra panašios – jo paplitimas yra du kartus mažesnis nei Europoje.
„Metamfetamino ir kokaino vartojimas Europoje labai išaugo, o kadangi tyrimas atliktas pandeminiais metais, tai visa ta situacija, susijusi su pandemija, turėjo didelės įtakos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui“, – pastebėjo laikinoji NTAKD vadovė.
Ji priminė, kad tiek kokainas, tiek metamfetaminas turi tikslinę vartotojų auditoriją – tai vadinami klubinėtojai, naktinėtojai, pasilinksminimo vietų lankytojai, todėl ir didžiausia prevencija turėtų būti nukreipta į šią grupę.
Portalas tv3.lt primena, kad ne mažiau nerimo specialistams kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurių pavadinimų kasmet pasipildo virš 50 pavadinimų. Tiesa, gydytojų teigimu, dalis jų vartotojų po tragiškų šių kvaišalų pasekmių grįžo būtent prie tradicinių narkotikų.
Kita vertus, nors narkotikų vartojimas Lietuvoje išaugo, skaičiai asmenų, kurie mirė dėl perdozavimo, nuo 2015 m. yra ryškiai sumažėję.
Labiau svaigintis paskatino ir pandemija, ir besikeičianti rinka
Apibendrinusi pagrindines priežastis, kodėl, manoma, augo narkotinių medžiagų paplitimas, G. Belian pažymėjo, kad sunku būtų viską suversti vienam kaltininkui.
„Šioje srityje dirbantys specialistai įvardija keletą tendencijų. Vienas dalykas, kurį jau minėjau, tai yra netradicinė, stresinė situacija pandemijos laikotarpiu. Antras dalykas, kuris taip pat nemažai svarbus, kad vis tik nelegali rinka sugebėjo labai greitai ir lanksčiai persiorientuoti prie naujų sąlygų, tiekimą sutvarkė labiau naudojant skaitmenines priemones“, – vardijo ji.
Trečia NTAKD laikinosios vadovės nurodyta priežastis – nemažai aptinkamų laboratorijų, gaminančių narkotines prichotropines medžiagas Europoje.
„Taigi, galima sakyti, prekė pas vartotoją ateina greičiau. Ketvirta priežastis – keičiasi narkotikų tiekimo keliai. Vieni jų užsidaro, kiti – atsidaro, tam priežasčių turi ir karas Ukrainoje.
Žinome, kad jei anksčiau tiekimas buvo organizuotas per Juodąją jūrą, tai dabar šie keliai pradeda driektis per Viduržemio jūrą ir atitinkamas šalis – Turkija–Bulgarija, Turkija–Graikija ir tas šiaurinis kelias, kuris anksčiau ėjo per Ukrainą, šiandien yra užsidaręs“, – sakė G. Belian.
Ji taip pat pridūrė, kad stebima įdomi tendencija – narkotikų kaina rinkoje išlieka stabili, tačiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų grynumas ir stiprumas didėja.
SAM įvardijo tris pagrindinius tikslus
Būdus, kaip būtų galima gerinti pagalbą nuo narkotikų priklausomiems asmenims aptarė SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas. Jis nurodė, kad SAM numatomos trys pagrindinės veiklos sritys.
„Visų pirma tai yra plačioji visuomenė – asmenys, kurie nepabandė [narkotinių medžiagų], bet turi tam riziką, arba pabandė pirmą kartą, eksperimentuoja. Į juos yra nukreiptos prevencijos ir ankstyvosios intervencijos veiklos.
Tie, kurie jau turi įpročius, žalingą vartojimą ar priklausomybę – čia yra gydymo ir reabilitacijos sistema. Tiems, kurie jau yra ilgamečiai vartotojai ir nėra didelė tikimybė, kad jie nustos vartoti, nukreipta žalos mažinimo intervencija ir, be kita ko, šalia gydymas ir reabilitacija, jei yra toks pageidavimas iš asmens“, – dėstė specialistas.
Jis pažymėjo, kad ankstyvoji intervencija gali labai veiksmingai sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą, kai dar yra tik eksperimentuojama ir nėra galutinio asmens apsisprendimo ar pripratimo.
Žada didinti Minesotos programos prieinamumą
Kalbėdamas apie reabilitaciją ir priklausomybių gydymą I. Rubikas konstatavo, kad šiandien tai nėra pakankamai užtikrinama.
„Vyksta labai nemažai išblaivinimų ar detoksikacijų, tam skiriamos nemažos valstybės lėšos, bet tai yra trumpalaikis gydymas, žmogus tiesiog išleidžiamas namo. Matome, kad Minesotos programos, kuri skirta priklausomų žmonių reabilitacijai, grįžimui į gyvenimą, apimtys yra mažos. Jas teikia tik Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai, o psichikos sveikatos centrai su priklausomais asmenimis labai mažai dirba.
Tad norime didinti Minesotos ir psichosocialinės reabilitacijos prieinamumą, kad kiekvienoje apskrityje atsirastų bent po vieną Minesotos skyrių. Tai būtų apie 70–80 lovų per Lietuvą, konvertuojant iš aktyviojo stacionaro gydymo lovų“, – aiškino SAM specialistas.
Jis nurodė, kad numatoma ir psichikos dienos stacionaro plėtra, teikiant pagalbą pirminės priežiūros psichikos centruose bus pilotuojamas atvejo vadybos projektas, galvojama apie gerus darbo rezultatus, skatinamuosius priedus už darbą su priklausomais asmenimis.
Anot SAM atstovo, taip pat matomas svarbus šeimos gydytojų vaidmuo anksti atpažįstant problemą.
„Šiandien jau vykdomas alkoholio trumpasis vertinimas, baiginėjamas tabako trumpojo vertinimo ir intervencijos aprašas ir svarstoma, kad galėtų būti tam tikrų narkotinių medžiagų vertinimas. Ir tai galėtų būti įtrauktą į šeimos gydytojo komandos, labiau – slaugytojų vertinimo kompetenciją“, – sakė I. Rubikas.
Ikiteisminių tyrimų nemažėja
Dabartinę situaciją pakviestas įvertinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad situacija nėra gerėjanti.
„Bendros nuostatos yra tokios, kad nestebimas kažkoks ženklus narkotinių ir psichotropinių priemonių vartojimo mažėjimas arba kad nelegali rinka būtų susitraukusi. Kaip tik matome tendencijas, kad visgi yra stebimas tų medžiagų patekimas į rinką, pakankamas jų kiekis ir stebimos tendencijos galimo didesnio vartojimo“, – sakė prokuroras.
Jis nurodė, kad per šių metų penkis mėnesius su tikslu platinti jau buvo pradėta beveik 250 ikiteisminių tyrimų.
„Iš ataskaitos irgi matoma, kad 2021 m. buvo fiksuotas neteisėtų disponavimo atvejų narkotinėmis priemonėmis augimas. Tai tyrimai už sunkius nusikaltimus išlaiko tą pačią tendenciją. Pagal straipsnį be tikslo platinti narkotines medžiagas pagal pirmą dalį šiemet per 5 mėnesius pradėti 467 ikiteisminiai tyrimai, o pagal antrą dalį, kai yra nedidelis kiekis, – 447 tyrimai. Tad akivaizdžiai matyti tendencija, kad čia gerėjimo nėra“, – konstatavo A. Urbelis.
Įžvelgia rizikų dėl naujų Seime stumiamų pataisų
Jis kartu atliepė ir į SRK pirmininko Matulo prašymą įvertinti dabar Seime svarstomas įstatymo pataisas dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.
„Prokuratūra nuosekliai laikosi tos pozicijos, kad pirmiausia reikia susitvarkyti prevenciją, gydymą ir reabilitaciją, spręsti klausimus, kurie mažintų pasiekiamumą ir vartojimą. Ir įsitikinus, [kad tai veikia], galima kažkaip laisvinti tuos stabdžius. Nes viskas slypi detalėse.
Jau dabar kriminalinės žvalgybos lygyje skleidžiama informacija, kad dabar yra legalizuoti narkotikai, jei sučiups su mažais kiekiais, jums nieko nebus, jūs net nekalbėkite. O kas tie nedideli kiekiai ir kas tie silpni narkotikai, viskas yra sumaišoma ir praktiškai vyksta skatinimas“, – komentavo A. Urbelis.
Pasak jo, problema ta, kad šalia kanapių paprastai įsigyjamos ir kitos narkotikų rūšys. „Ir problema, kad net ir natūraliuose narkotikuose įterpiamos naujos sintetinės medžiagos, kurios skatina priklausomybę. Tai turime apsaugoti savo vaikus ir kompleksiškai spręsti klausimus“, – kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, dabar pateiktos įstatymų pataisos dar labiau klaidina jau linkusius nusikalsti asmenis, mat leidžia jiems galvoti, kad gali parsisiųsti mažą kiekį narkotinės medžiagos ir nieko nebus.
Policijos atstovai taip pat teigė įžvelgiantys tam tikras rizikas dėl planuojamų pataisų.
Savo ruožtu G. Belian pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė neveikia kaip prevencijos priemonė ir neatgraso nuo medžiagų vartojimo.
„Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad į gąsdinimą, bauginimą orientuotos priemonės naudos neduoda, reikia ieškoti kitų priemonių“, – pastebėjo ji.
