Nėra jokių požymių, kad ažiotažas dėl galimo lito devalvavimo būtų sukeltas tyčia. Dėl to kalta bendra įtampa šalyje ir kaimyninėse valstybėse. Tai Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas trečiadienį pranešė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui.
„Šiai dienai neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad tai buvo piktas, specialiai atliktas veiksmas“, - trečiadienį žurnalistams sakė P.Malakauskas.
Bankų duomenimis, per keletą dienų buvo pakeista apie 40 mln. eurų, žurnalistams pranešė A.Valinskas. Šią informaciją jam pateikė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
S.Kropas BNS patvirtino, kad, labai grubiais ekspertiniais vertinimais, per kelias dienas galėjo būti išleista apie 30-40 mln. eurų.
„Tačiau tai nėra tikra statistika, o tik iš pokalbių su bankų specialistais padarytas ekspertinis vertinimas“, - BNS sakė S.Kropas.
Jo teigimu, vienas didelis komercinis bankas per dvi dienas, kai žmonės masiškai keitė litus į užsienio valiutas, iš šių operacijų gavo 20 tūkst. litų pajamų daugiau nei vidutiniškai kitomis dienomis.
Pasak A.Valinsko, VSD direktorius jam paneigė prielaidą, kad valiutos pirkimą galėjo sukelti bankai, uždirbantys iš to.
„Jeigu keitimo mokestis yra 0,25 proc., galite paskaičiuoti, kiek pelno uždirbo bankai. Bet VSD direktorius kategoriškai paneigė nuomonę, kad būtų požymių, jog šių neva pelnų siekė bankai“, - tvirtino parlamento pirmininkas.
P.Malakausko duomenimis, trečiadienį ir ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodė pasvarstymai apie lito ir euro kursą, o penktadienį eurų pirkimo bumas užfiksuotas Alytuje ir Kaune, savaitgalį - Vilniuje.
A.Valinsko žiniomis, tuomet užsienio valiutos nupirkta 2-3, kai kur - 4 kartus daugiau nei įprastai.
VSD vadovas prisipažino nežinąs, kodėl ažiotažas dėl galimo lito devalvavimo kilo minėtuose miestuose.
Parlamento vadovas tvirtino, kad tai lėmė bendra įtampa, ir tik laiko klausimas buvo, kada piliečiai būtų žengę šį žingsnį.
„Aplinkybės susiklostė, ir sprogimas įvyko nuo vienos kibirkšties, bet negalima sakyti, kad ji buvo priežastimi. Kalbu apie pono Kęstučio Glavecko pasisakymą. Priežastis yra tvyranti nežinia, ekonominė situacija aplinkinėse valstybėse, devalvuotas Baltarusijos rublis, devalvuojasi Lenkijos zlotas, įtampa Latvijoje“, - trečiadienį kalbėjo A.Valinskas.
VSD vadovas P.Malakauskas garantavo, kad jo vadovaujama institucija nuolat stebi finansinę situaciją. „Jokio realaus pagrindo devalvuoti lito nebuvo ir nėra“, - pabrėžė jis.
Gandais, kad prieš dvi savaites savaitgalį turėjęs būti devalvuotas litas, patikėję šimtai žmonių tąkart užplūdo bankų skyrius, kur keitėsi litus į eurus ir kitą užsienio valiutą.
Kai kurių politikų ir ekspertų teigimu, gyventojų pasitikėjimas litu galėjo susvyruoti po to, kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad dabar įvedant eurą litai į eurus tikriausiai būtų keičiami kitokiu nei oficialus santykiu.
Tačiau vėliau parlamentaras teigė buvęs neteisingai suprastas ir pareiškė, kad šiuo metu nei politinio, nei ekonominio būtinumo devalvuoti litą nėra.
