LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Liberalų sąjūdis (LS) per keturis mėnesius padvigubino savo rinkėjų gretas. Tokius rezultatus atskleidė paskutinė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. Pasak centro vadovo sociologo Vlado Gaidžio, jei rinkimai vyktų šiandien, už liberalus savo balsą atiduotų 18 proc. atėjusiųjų balsuoti.
„Liberalų sąjūdžio (LS) triumfą buvo galima pamatyti dar vasario mėnesį, dabar jis matosi dar ryškiau. Pirmoje vietoje [apklausoje] yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), bet, jei būtų rinkimai į Seimą, pagal mūsų apklausą, LS gautų apie 18 proc. Per keturis mėnesius tas skaičius padvigubėjo. LS tvirtai yra antroje vietoje“, – sako V. Gaidys.
Nesiliauja stebinti S. Skvernelis ir kylantys liberalai
Visuomenės pasitikėjimas politikais, kaip rodo „Vilmorus“ apklausa, yra stabilus. Pirmoje vietoje – jau daug metų pozicijų neužleidžianti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. „60 proc. teigiamų jos vertinimų, 23 proc. – neigiamų. Tas rezultatas tikrai yra aukštas ir stabilus. Antroje vietoje – premjeras Algirdas Butkevičius, kurį 55 proc. respondentų vertina teigiamai, 22 proc. – neigiamai“, – komentuoja V. Gaidys.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad tai – prasčiausias dabartinio Vyriausybės vadovo rezultatas porinkiminiu laikotarpiu, po 2012 m. Seimo rinkimų. „Neįvyko smukimas, bet fiksuojame, kad mažiausias rezultatas“, – patikslina sociologas.
Jo teigimu, savo reitingais nesiliauja stebinti vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis – per šį mėnesį dar 5 proc. pakilo jo reitingas. „Jis trečioje vietoje – gana stabiliai. Bet, jei žiūrėtume teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, jis net antroje vietoje! Tai – toks fenomenas tarp mūsų politikų“, – mano V. Gaidys.
Partijų reitinguose vis dar pirmauja LSDP. Ši partija, jei rinkimai vyktų šiandien, gautų 30 proc. atėjusiųjų balsuoti balsų. O štai LS pelnytų 18 proc. žmonių simpatijų. Liberalai stipriai pakilo reitingų lentelėse, pastebi sociologas.
„LS triumfą buvo galima pamatyti dar vasario mėnesį, dabar jis matosi dar ryškiau. Pirmoje vietoje [apklausoje] yra LSDP, bet, jei būtų rinkimai į Seimą, pagal mūsų apklausą, LS gautų apie 18 proc. Per keturis mėnesius tas skaičius padvigubėjo. LS tvirtai yra antroje vietoje. Kitos partijos yra tikrai toliau“, – teigia V. Gaidys.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) reitingų lentelėse laikosi gana stabiliai: jie gautų 13 proc. atėjusiųjų balsuoti balsų. Tačiau suprastėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) bei Darbo partijos (DP) rezultatai. „Matyti mažėjimo tendencija. Truputį daugiau [balsų turėtų] TT – [jų populiarumas] nesiekia 10 proc., DP nesiekia 9 proc. Tai šioms partijoms yra žemi rezultatai. Dėl DP – beveik žemiausias rezultatas“, – tvirtina „Vilmorus“ direktorius.
Jis prisimena, kad dar prastesnis šios partijos rezultatas buvo 2007 m. liepą, kai DP lyderio ir garbės pirmininko Viktoro Uspaskicho kurį laiką buvo nematyti ir negirdėti. „Paskui jis sugrįžo, ir vėl partijos reitingas kilo. Panaši situacija ir dabar“, – sako V. Gaidys.
Anot jo, pagal „Vilmorus“ apklausą, 5 proc. barjerą perkopia dar dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). „Už šią partija balsuoja ne tik lenkai, bet ir dalis rusų“, – pažymi sociologas.
Paklaustas, kaip TS-LKD ir DP reitingus lemia šių partijų pirmininkų pareiškimai, kad jie neketina toliau vadovauti partijai, V. Gaidys teigia, kad tai dar tik pasimatys, jei tik partijos „neužtemps“, besirinkdamos naują lyderį.
„Turbūt labiausiai tuos pokyčius į teigiamą ar neigiamą pusę nulemtų tai, kas gi būtų tas naujas vadovas: ar energingas, mokantis pakalbėti, uždegantis. Tada tie reitingai gali kilti. O jei to vadovo kurį laiką nebus arba jis bus pasyvus, reitingai mažės“, – įsitikinęs V. Gaidys.
Jis pastebi, kad DP (kaip ir TT) bet kokiu atveju turi savo elektoratą: „Gana reljefišką, išsiskiriantį. Tai – gal ir mažesnių kvalifikacijų žmonės, mažesnių pajamų [...]. Bedarbių nemažai [tarp balsuojančių už] DP. Tas žodis „Darbo“ jiems patinka. Tiems žmonėms reikia savo lyderio“, – mano sociologas.
Per dešimt metų – didžiausias pasitikėjimas savivaldybėmis
Remiantis „Vilmorus“ apklausa, yra šešios institucijos, kuriomis pasitiki daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių. „Be ugniagesių gelbėtojų, paminėsiu kas dar pelno daugiau nei pusės žmonių pasitikėjimą: policija, švietimas, Bažnyčia, „Sodra“, kariuomenė, Prezidentas“, – vardija „Vilmorus“ vadovas.
Jo teigimu, yra institucijų, kuriomis pasitiki mažiau nei 50 proc. žmonių, bet vis dėlto jos sulaukia daugiau teigiamų vertinimų nei neigiamų. „Tai – sveikatos apsauga, Konstitucinis Teismas, bankai, žiniasklaida, savivaldybės“, – nurodo V. Gaidys.
Pasak jo, yra keturios institucijos, kurios kone nuolat sulaukia daugiau neigiamų nei teigiamų vertinimų: partijos, Seimas, teismai ir Vyriausybė.
Daug pokyčių, respondentams vertinant institucijų darbą, V. Gaidys neįžvelgia.
„Dėl savivaldybių galima pastebėti – turbūt daugiausiai teigiamų vertinimų per dešimt metų. Vis dėlto šie rinkimai davė kažką teigiamo ir šiai institucijai. Žmonės pradėjo matyti [...], kad tai – reikalinga, dinamiška institucija. Tikėkimės, kad ir toliau ji bus tokia matoma iš teigiamos pusės“, – viliasi sociologas.
V. Gaidys taip pat atkreipia dėmesį į pasitikėjimą kariuomene. „Nors gal ir ne visai buvo pasiruošta aiškinant [visuomenei, kaip šauks šauktinius], bet faktiškai nepasikeitė pasitikėjimas kariuomene. Ji išlieka viena geriausiai vertinamų, gerbiamų institucijų. Šioje vietoje viskas gerai“, – tikina V. Gaidys.
Anot sociologo, užduodant atvirą apklausos klausimą, respondentų teirautasi, kas geriausiai atstovauja žmonių interesams. „Nelabai daug ten politikų minima. D. Grybauskaitė – be konkurencijos – 24 proc., A. Butkevičius – 12 proc. Tuos politikus žmonės pamini spontaniškai“, – mano V. Gaidys.
Jo teigimu, daug labai ryškių, mėgstamų žvaigždžių politinėje scenoje žmonės neturi. „Negalima pasakyti, kad jų daug, lyginant su tuo, kokia situacija buvo prieš 25 metus. 1990 metų kovą buvo atlikta apklausa. Jos metu daugiau nei 50 proc. žmonių paminėjo ir Algirdą Brazauską, ir Kazimierą Prunskienę, ir Vytautą Landsbergį. Tai buvo ryškių politikų metas“, – prisimena sociologas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
