Medikai teigia, kad per karščius apie save primena visos chroniškos ligos. Todėl tokiems ligoniams reikia būti ypač atsargiems.
Prasidėjus karščiams ypač atsargūs turi būti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės. Stenokardija, širdies nepakankamumas... Jei jums nustatyta viena iš šių diagnozių, karštais orais venkite tvankių patalpų.
Sergantiems žmonėms per karščius jokiu būdu negalima užsiimti fizinių pastangų reikalaujančiais darbais. Spartietišką veiklą sode verčiau atidėti geresniems laikams. Ypatingą dėmesį atkreipkite į tai, ką jūs geriate. Norint atstatyti organizme reikalingą druskų terpę gydytojai rekomenduoja gerti turtingą mikroelementais mineralinį vandenį. O malšinti troškulį įprastiniu ar saldintu gazuotu vandeniu nereiktų – skystis iš kraujo pateks į audinius, todėl tins rankos, kojos, veidas. Išgertų skysčių sąskaita didėja cirkuliuojančio kraujo apimtis. Todėl ir kyla kraujo spaudimas. Karščių metu vartojant mažai skysčių kyla pavojus ir inkstų veiklai. Karštis – didžiausias sergančiųjų chroniškomis ligomis priešas. Medikai teigia, kad tokiu metu apie save primena visos chroniškos ligos. Todėl, kai ypač karšta, žmonėms reiktų pasikonsultuoti su gydančiu mediku dėl profilaktinių medikamentų vartojimo.
Bronchinės astmos priepuolis ar skrandžio opos paaštrėjimas gali būti organizmo atsakas į piktnaudžiavimą saulės voniomis. Šiluminiai saulės smūgiai vyksta dėl staigaus periferinių kraujagyslių išsiplėtimo. Kraujagyslės plečiasi – kraujo spaudimas galvos smegenyse krenta žemiau normos, ir žmogus praranda sąmonę. Žmogų, gavusį saulės smūgį, reikia kuo greičiau pernešti į pavėsį, paguldyti, pakelti jo kojas (kad kraujo pakankamai pritekėtų į galvos smegenis) ir versti giliai kvėpuoti. Po to ištrinkite savo pacientą alkoholiu – tai pagreitins garavimo procesą ir atvėsins perkaitusį kūną. Tvankumas, aukšta oro temperatūra ir mažas deguonies kiekis kartu su padidėjusiu atmosferiniu slėgiu gali sukelti negalavimus ir segantiems plaučių nepakankamumu, sutrikdyti organizme medžiagų apykaitą, perspėja medikai. Karštomis dienomis jie pataria tokiems žmonėms vengti tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimams – ankstyvas rytas ar vakaro metas.
Kaip suteikti pagalbą patyrusiajam šilumos ir saulės smūgį?
Šilumos smūgis
Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant.
Požymiai:
* iki 40 laipsnių Celsijaus padidėjusi kūno temperatūra;
* galvos skausmas ir svaigimas;
* paraudusi, karščiuojanti oda;
* pykinimas, kai kada viduriavimas;
* troškulys;
* nerimas;
* sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas;
* dažnas, stiprus pulsas;
* netvirta eisena;
* sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba:
* jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį;
* apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, nuolat ją drėkinkite;
* kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių Celsijaus, drėgną antklodę pakeiskite sausa;
* duokite gerti ko nors vėsaus;
* jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite;
* vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis
Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija.
Požymiai:
* galvos skausmas, svaigimas;
* silpnumas, pykinimas, vėmimas;
* zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
* išbalusi oda, šaltas prakaitas;
* sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba:
* jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį;
* paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite;
* ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite;
* pasiūlykite šaltesnio gėrimo; jei pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus;
* jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite;
* vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.