Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne tik žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui. Karščiui atspariausi augalai mažais, kietais lapais. Nedaug vandens išgarina augalai odiškais lapais (pvz., lauravyšnės). Sunkiausia kaitrą pakelia augalai dideliais, švelniais, plonais lapais (pvz., šventgaršvės, valerijonai).
Kada ir kaip dažnai laistyti
Užsitęsus karščio bangai, geriausia 2–3 dienas padirbėti laistymo žarna negu kiekvieną dieną tampyti laistytuvus arba trumpai palieti. Vienu kartu pavyksta išlieti tik 10–12 l kvadratiniame metre, nes didesnis vandens kiekis nespėja susigerti į dirvą. Augalams reikalingą drėgmės normą tenka išlieti per kelis kartus.
Liejant dažnai ir po nedaug, vanduo nespėja įsigerti į reikiamą gylį, daug jo išgaruoja nuo dirvos ir augalų paviršiaus. Laistant per dažnai, skatinamas piktžolių dygimas, suardoma dirvos struktūra.
Dirvos drėgnumą geriausia nustatyti taip. Jeigu iš 10 cm gylio paimtas dirvožemio gabaliukas saujoje nesusispaudžia į rutuliuką, netepa pirštų, jau reikia lieti.
Žarną padėjus prie pat augalų, vandeniui leidžiama laisvai tekėti, kol dirva sudrėksta pakankamu gyliu. Reguliariai purenant lysvę, vanduo geriau įsigeria.
Laistant rožes svarbu, kad lapai išliktų kuo sausesni. Tai padės išvengti miltligės.
Per karštį laistoma anksti rytą, kai augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistyti augalai ilgai būna šlapi, gali įsimesti grybinių ligų. Kad nesutriktų augalų vystymasis, vanduo turi būti ne daugiau kaip 5 laipsniais vėsesnis už dirvą.
Kaip tinkamai drėkinti veją
Kad vejos ploteliai nenugelstų, nenuruduotų, kaip ir kitus augalus, žolę geriausia drėkinti anksti iš ryto (4–8 val.). Dirva turi sudrėkti 3–4 cm gyliu. Šiam sluoksniui išdžiūvus, laistoma vėl. Pernelyg gausiai priliejus, gali atsirasti samanų.
Veją geriausia pjauti vakare. Tuomet žolė geriau pasiskleidžia, neleidžia išdžiūti pievutei.
Pageltusi veja palaisčius atsigauna. Tačiau parudavusius plotelius teks papurenti, atsėti. Sėti geriausia, kai neplieskia saulė, o oro temperatūra neviršija 25 laipsnių. Naujai užsėtuose ploteliuose reikia visą laiką palaikyti drėgmę.
Kaip per karštį tręšti
Per kaitrą veją patręšus skystosiomis trąšomis, žolė gali nudegti. Verčiau palaukti drėgnesnių, debesuotų dienų. Gėlyne patartina naudoti tik ilgo poveikio trąšas (mažus rutuliukus, kurie įterpiami į žemę, veikia kelis mėnesius).
Ar laistyti medžius?
Dideli medžiai ilgomis savo šaknimis vandenį traukia iš pakankamo gylio. Laistyti reikia nebent tada, kai kaitra užtrunka 3–4 savaites.
Kaip saugoti nuo saulės
Vaisines šakas rytais reikėtų drėkinti, pomidorus – kasdien laistyti (tik ne lapus – gali apnikti rudasis puvinys), šalinti rudus lapus.
Jaunas daržoves dieną pravartu pridengti nuo saulės. Dirva prie augalų visą laiką turėtų būti drėgna.
Prieskoniniai augalai per kaitrą
Levandos ir rozmarinai yra kilę nuo Viduržemio jūros, taigi karščiai jiems – įprastas dalykas. Prieskoninių augalų gležnais lapais, tokių kaip bazilikai, nereikėtų palikti likimo valiai vidurdienio saulėje. Jei įmanoma, juos reikėtų nunešti į pavėsį, kasdien laistyti.
Žolynų derlių geriausia imti saulėtu oru, iki pietų (ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje). Medėjančiais stiebais augalų (melisų, rozmarinų, mėtų) vartojamos tik jaunos šakutės.
Irma Dubovičienė
