Sakydamas griežto tono kalbą S. Lavrovas pridūrė, kad JAV ir Rusijos santykiai „yra blogi ir tikriausiai pasiekę visų laikų žemumas“. Jis kritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo „savanaudiškus“ vienašalius veiksmus, piktinosi dėl skaudžių sankcijų Rusijai, paskelbtu Vakarų valstybių ir vadino šias priemones „politiniu šantažu“.
S. Lavrovas atmetė kaltinimus dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, kovinės nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo Didžiojoje Britanijoje ir kitokio kišimosi užsienyje, nors daugėja įrodymų apie plačią ir gerai koordinuotą Maskvos įtakos kampaniją.
Diplomatijos vadovas kritikavo „nepagrįstus kaltinimus kišimusi į kai kurių šalių vidaus reikalus“ ir pats kaltino Vakarus – anot S. Lavrovo, jėgos, kurių jis neįvardijo, dėjo „atviras pastangas pakenkti demokratiškai išrinktoms vyriausybėms“. Ministras akivaizdžiai turėjo omenyje JAV ir Europos Sąjungos paramą Rusijos kaimynėms ir Sirijos opozicijai.
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas pateikė JAV kišimosi pavyzdžių, įskaitant JAV ambasadoriaus Ukrainoje Kurto Volkerio raginimus pakeisti 2015-ųjų Minsko susitarimus, pasiektus Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių, siekiant užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Marijos Butinos bylą. Ši Rusijos pilietė yra kaltinama mėginusi infiltruotis į JAV politines organizacijas kaip slapta Maskvos agentė, bet Rusija sako, kad jos įkalinimas yra „absurdiškas“.
Kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje S. Lavrovas ypač piktinosi JAV ir ES sankcijomis dėl Rusijos veiksmų užsienyje.
„Matome kelių Vakarų valstybių siekį išlaikyti savo pačių paskelbtą pasaulio lyderių statusą... nevengiant naudoti bet kokių metodų, įskaitant politinį šantažą, ekonominį spaudimą ir šiurkščią jėgą“, – sakė jis.
S. Lavrovas gynė 2015 metų sutartį, turinčią pažaboti Irano branduolines ambicijas, ir sakė, kad „mes darysime viską, kas įmanoma“ šiam susitarimui išsaugoti. Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš galingųjų valstybių sutarties su Teheranu yra viena iš daugelio vienašališkų priemonių, grasinančių sužlugdyti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulio tvarką.
Per spaudos konferenciją S. Lavrovas pagyrė penkių sutartį su Iranu tebepalaikančių šalių – Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – pirmadienį sudarytą susitarimą skatinti verslo ryšius su šiitiška respublika, nors jiems kelia pavojų JAV sankcijos.
„Visos galimybės, viso keliai yra aptariami su Iranu, kad būtų pasiekta, kas buvo žadėta (JT) Saugumo Tarybos“, įskaitant nepiniginių atsiskaitymų už šiitiškos respublikos parduodamą naftą sistemą, nurodė S. Lavrovas.
Jis sakė, kad Jungtinės Tautos ir jų Saugumo Taryba, kur Rusija turi veto teisę, yra vienintelė vieta, kur gali būti teisėtai sprendžiami tarptautiniai ginčai ir problemos.
Rusija stengiasi vaizduoti save kaip atsvarą JAV galiai pasaulyje, o S. Lavrovas per šią savaitę Jungtinėse Tautose vykusias derybas dėjo pastangas nulemti Sirijos ateitį, paveikti diskusijas su Šiaurės Korėja dėl jos branduolinės programos ir telkti palaikymą didelės ekonominės ir politinės krizės krečiamos Venesuelos prezidentui.
S. Lavrovas penktadienį Jungtinėse Tautose susitiko su Sirijos užsienio reikalų ministru Walidu al Muallemu (Validu Mualemu). Rusija siekia dar glaudesnių prekybos ir karinių ryšių su Damasku, kai pasibaigs Siriją krečiantis pilietinis karas.
Nors tebetvyro įtampa dėl Idlibo, paskutiniosios sukilėlių tvirtovės, Rusija nusiteikusi siekti, kad Sirija ilgam išliktų Maskvos įtakos zonos dalimi – kaip rusų forpostas Viduriniuosiuose Rytuose ir perspėjimas Jungtinėms Valstijoms bei jų sąjungininkėms susilaikyti nuo tolesnio kišimosi.
Per spaudos konferenciją S. Lavrovas taip pat sakė, kad JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) ir jo kolega Rusijoje planuoja surengti trečias derybas nuo birželio ir bent jau neleisti dvišaliams santykiams dar labiau pablogėti.
