Rytoj Lietuvoje plaikstysis vėliavos. O populiarūs dainininkai Andrius Mamontovas ir Igoris Kofas, politikas Artūras Paulauskas bei kiti daugiau ar mažiau žinomi žmonės švęs gimtadienį. Įdomu, kai jis sutampa su svarbia mūsų šaliai data. Apie tai mums pasakojo garsenybės, sveikinimų sulaukiančios įvairiomis Lietuvos istorijoje įamžintomis dienomis.
„Po pakto ženklu“
Rugpjūčio 23-ioji buvo vadinama Juodojo kaspino diena, o nuo šiol - Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Prieš 70 metų Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus, kurie lėmė, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prarado nepriklausomybę. O prieš du dešimtmečius buvo surengta akcija „Baltijos kelias“, kai maždaug du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos šalis.
Vienam garsiausių Lietuvos dainininkų Andriui Mamontovui rugpjūčio 23-ioji - gimimo diena. Tad kalbėjomės būtent šia proga. Juodojo kaspino diena ir populiaraus dainininko gimtadienis. Tamsu ir šviesu. Apmąstymų diena ir proga švęsti. Ką apie tai mano Andrius? „Kaip pažiūrėsi... Juk tai ir Baltijos kelio diena. Nemanau, kad turėtume amžinai liūdėti, - sako jis. - Reikia gyventi toliau. Laikui bėgant žmogui lieka tik geri prisiminimai. Ir mūsų tauta pirmiausia turėtų saugoti gerus, o ne blogus atsiminimus.“
Andriaus nuomone, tiesiog sutapimas, kad ta data yra ir gimimo diena. Taigi lemties ženklų ieškoti nereikėtų. Vis dėlto įdomu, kad vadinamuoju Molotovo-Ribbentropo paktu paženklintas ne tik Andriaus, bet ir jo brolio Justo gimtadienis. Muzikos prodiuseris J.Mamontovas jį švenčia rugsėjo 28-ąją. Būtent tądien 1939 metais Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė kitą sutartį, pagal kurią Lietuva buvo perduota sovietinės imperijos įtakon. Šypsodamasi pasvarsčiau, kad abu broliai Mamontovai tarsi gimė po pakto ženklu.
Įdomi šeimos istorija
Andrius pasakoja toliau: „Įdomi ir mūsų šeimos istorija. Tėvas - iš Rusijos, mama - iš Lietuvos. Rusiškoji giminė nukentėjo nuo komunizmo, o lietuviškoji priešingai - senelis buvo komunistų partijos narys. Gyvenau matydamas dvi realybes. Tai savotiška, bet nesu linkęs mistifikuoti.“ Dainininkas paaiškina, kad Rusijoje gyvenę giminaičiai buvo turtingi žmonės, o į valdžią atėję komunistai viską iš jų atėmė. Prosenelį ištrėmė į koncentracijos stovyklą - tik todėl, kad anuomet buvo vadinamasis buožė. Seneliui Vasilijui Mamontovui sovietų valdžia neleido studijuoti aukštojoje mokykloje. Jis lavinosi savarankiškai ir tapo kartografu - sudarinėjo jūrinius žemėlapius. Dainininko senelis, mamos tėvas Adomas Čiplys, buvo nusipelnęs mokytojas, lietuviško elementoriaus „Saulutė“ bendraautoris. Vis dėlto, kad ir kas buvo šeimos nariai ar giminaičiai, Andriui visada svarbiausia - žmogiškumas. Dainininkas tvirtina, jog artimieji - geri žmonės, iš jų ir ėmė pavyzdį.
Tarp žemės ir dangaus
Andrius prisipažįsta, kad apskritai jaučiasi taip, lyg gyventų tarp žemės ir dangaus: „Esu nei aktorius, nei muzikantas. Net pagal horoskopą - nei Liūtas, nei Mergelė. Oficialiai mano ženklas - Mergelės. Tačiau Palmyra sudarė mano horoskopą ir pasakė, kad toks būtų buvęs, jei būčiau gimęs pusvalandžiu vėliau.“
Vis dėlto ryškiausia A.Mamontovo gimtadienio dovana yra susijusi su teatru. Smalsu, kokia ir nuo ko. „Ją dovanojo teatro režisierius Eimuntas Nekrošius, - pasakoja A.Mamontovas. - Prieš daugelį metų nežinodamas, kad tądien - mano gimtadienis, pakvietė pasikalbėti. Ir pasiūlė vaidinti spektaklyje „Hamletas“. Tai buvo pati didžiausia dovana, kokią kada nors esu gavęs.“
Sovietų armijoje
Kai populiarus dainininkas švenčia gimtadienį, Lietuvoje vyksta daug renginių. „Taip, - šypsodamasis patvirtina jis. - Būdavo keliamos vėliavos su juodais kaspinais.“ Kada Andrius sužinojo, ką mūsų valstybei reiškia rugpjūčio 23-ioji? „Tada, kai tarnavau sovietų armijoje, - paaiškina A.Mamontovas. - Paprastai per gimtadienį duodavo laisvą dieną, kad būtų galima pavaikščioti po miestą, nueiti į kiną ar kur kitur. O man pareiškė: „Yra nurodymas iš aukščiau - tą dieną armijoje tarnaujantys Pabaltijo gyventojai neišleidžiami, kad nekiltų provokacijų.“ Todėl pasivaikščioti po miestą man leis kitą dieną.“
Apie Rusijos ir Vokietijos paktą, slaptuosius protokolus Andrius sužinojo, kai grįžo iš sovietų armijos. Mat netrukus prasidėjo Atgimimas - apie tai imta daug kalbėti ir rašyti, šiai dienai paminėti buvo organizuojami renginiai.
„Kilo išsivadavimo judėjimas, vyko „Roko maršas“. Tada apskritai daug sužinojau, kas iki tol buvo slepiama“, - prisimena dainininkas. A.Mamontovas teigia anksčiau neturėjęs šaltinių, iš kurių būtų galėjęs gauti tikrų žinių apie 1939 metų įvykius, kai dviejų diktatorių Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio atstovai - SSRS ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas bei Joachimas von Ribbentropas - pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus, pražudžiusius Lietuvos nepriklausomybę.
Švęs Islandijoje
Pasidomime, kokių tradicijų laikosi Andrius, kai švenčia gimimo dieną. „Mūsų šeima kasmet važiuoja į užsienį, aplanko kurią nors šalį. Pastaruoju metu gimtadienį stengiuosi derinti su šeimos kelione, - kalba atlikėjas. - Štai šiemet jį švęsiu Islandijoje.“
Per šią kelionę A.Mamontovo šeima nusprendė aplankyti Islandiją ir Škotiją. „Kadangi krizės laikotarpiu nukrito kainos, dabar geras laikas paviešėti šalyje, kuri šiaip yra brangi“, - aiškina pašnekovas, kuriam rytoj sukaks 42 metai.
Būdamas Lietuvoje Andrius švenčia gimtadienį artimųjų būrelyje. Tądien jį sveikina brolis, kiti šeimos nariai. „Nemėgstu trankių švenčių. Man neįdomus ir toks gimtadienis, kai sėdima prie stalo arba kai pro limuzino langą mojuojama balionais. Ne mano stilius“, - tikina dainininkas. Andrius apskritai niekada neplanuoja ypatingos gimtadienio šventės. Kaip supuola aplinkybės, taip jam ir gerai. Teigia, jog tada būna daugiau intrigos.
Kartais garsaus atlikėjo gimtadienis sutampa su kokiu nors pasirodymu. Prieš porą metų jį šventė per renginį „Be2gether“ ir koncertavo. Pernai rugpjūčio 22-24 dienomis Zaraso ežero saloje vyko festivalis „Mėnuo juodaragis“, į kurį buvo pakviestas ir A.Mamontovas. Gimtadienį jis sutiko scenoje. „Koncertuoti man patinka labiau, negu namie sutikinėti svečius“, - tvirtina dainininkas. Ir šypsodamasis pridūrė, kad tada gera nuotaika galima pasidalyti su labai dideliu būriu svečių - su žiūrovais.
Telefonu ir per internetą
A.Mamontovo gimimo dieną prisimena bičiuliai, gerbėjai, savi ir visai nepažįstami žmonės. Linkėjimus jie siunčia mobiliojo telefono žinutėmis, elektroniniu paštu, rašo komentarus interneto svetainėse. „Be abejo, sveikinimų būna daug, - neslepia populiarus atlikėjas. - Tai visada malonu.“
Paklausiau - ir ne šiaip sau, - ar tądien jį sveikina kitas populiarus dainininkas Igoris Kofas. „Taip, nes rugpjūčio 23-ioji - ir jo gimtadienis, - patvirtina Andrius. - Dar kartais būna, kad apsikeičiame sveikinimais su buvusiu Seimo pirmininku Artūru Paulausku, mat jis irgi gimęs tą pačią dieną.“
Tiesiog data
Grupės „Lemon joy“ lyderis I.Kofas, kuriam sekmadienį sueis 34-eri, į mūsų išankstinius sveikinimus reaguoja linksmai. „Kaip švenčiu? Smagiausia iš viso neminėti šios dienos. Kadaise, paauglystėje, gimtadienis būdavo kažkas tokio! O dabar, kai esu suaugęs žmogus, tai tiesiog data, ir viskas. Nieko ypatinga. Sulauki vis daugiau metų - kodėl turėtume tai švęsti? - juokiasi žinomas atlikėjas. - Kai draugai prisimena ir paskambina ar parašo žinutę, iš tikrųjų malonu. Telefonas būna tiesiog raudonas. Tačiau nemanau, kad ši diena labai svarbi.“
Negi per gimtadienį Igoris nesilinksmina su kompanija? Dainininkas tvirtina, jog dažniausiai tai nutinka prieš jo valią, mat atsiranda norinčiųjų pasveikinti ne vien telefonu. „Į svečius ateina bičiulių, nors pats nieko nekviečiu, - teigia jis. - Taigi tai būna draugų šventė, o ne mano.“ Su A.Mamontovu rugpjūčio 23-iąją tradiciškai susiskambina ir vienas kitą pasveikina.
Klausiamas, ar nekyla minčių tądien pabėgti kur nors toli, gal net į užsienį, Igoris prisipažįsta, kad kartais taip ir padaro. Kur traukia? „Bet kur, - sako jis. - Užpernai švenčiau Londone. Pastarąjį kartą per gimtadienį buvau viename koncerte Lietuvoje. Kaip kada išeina.“ Tiesa, tokią dieną pats grupės „Lemon joy“ lyderis koncertuoja nedažnai.
Kur rytoj švęs gimtadienį, I.Kofas negalėjo atsakyti. „Dar nieko neplanavau. Pažiūrėsime, kaip ir kas išeis, - palieka mus nežinioje atlikėjas. - Nesu tikras, kad būsiu Lietuvoje. Esu neprognozuojamas žmogus.“
Lietuvos patriotas
Smalsu, kada Igoris sužinojo, kad rugpjūčio 23-ioji įėjo į istoriją kaip Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, pasirašymo diena. „Vaikystėje ar paauglystėje, - stengiasi prisiminti tiksliau. - Nors mokiausi rusų mokykloje, buvau „juodas“ Lietuvos patriotas. Mano sąsiuviniai būdavo pripiešti lietuviškų vėliavų. Tai galima vadinti paauglystės maištu. Dėl to mokyklos direktorius ir mokytojai manęs labai nemėgo.“
Kai I.Kofas pradėjo domėtis muzika, sužinojo, kad yra toks dainininkas A.Mamontovas. Vėliau paaiškėjo, jog jiedu gimę tą pačią dieną, tik Igoris aštuoneriais metais jaunesnis. I.Kofas sako, kad jo ir A.Mamontovo šeimų istorijos turi panašumų. „Mano mama, o Andriaus šviesaus atminimo tėvas yra iš Archangelsko, - patikslina pašnekovas. - Mano prosenelis irgi nukentėjo nuo komunistų. Toks gyvenimas. Todėl niekada nepalaikiau sovietų valdžios.“
Laisva ir nepriklausoma
Net keli žinomi Lietuvos žmonės yra gimę vasario 16-ąją. Ši data visiems laikams pateko į istorijos puslapius prieš daugiau kaip 90 metų, kai 1918-aisiais būtent tą dieną Vilniuje 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Aktą, kuriuo buvo paskelbta šalies nepriklausomybė.
„Tėvai man dar visai mažutei paaiškino, kad vasario 16-oji jiems ypatinga ne tik dėl mano gimtadienio, bet ir dėl dar vienos priežasties, - prisimena renginių ir televizijos laidų vedėja Eglė Skrolytė-Liesienė, kai pasiteiraujame, kada ir kaip ji sužinojo, jog yra gimusi per vieną svarbiausių valstybės švenčių. - Patriotizmo, meilės ir pagarbos lietuvybei bei visa kam, kas su tuo susiję, mūsų šeimoje niekada nestigo. Tai perduodama iš kartos į kartą“.
Ką Eglė galėtų papasakoti apie šį istorinį faktą? „Na, žinau apie jį tiek, kiek dera save gerbiančiam Lietuvos piliečiui: kas tą dieną įvyko, kodėl ir ką tai reiškia mūsų valstybei, - porina ji. - Visų aplinkybių ir smulkmenų, susijusių su Nepriklausomybės Aktu, tikrai neišvardyčiau, nes detaliau istorijos šiuo klausimu nenagrinėjau.“
Eglė teigia pamenanti, kad tėvai kadaise pusiau rimtai, pusiau juokais yra pasakę, jog ne veltui jų dukra gimusi tokią dieną. „Nuo pat mažens stengdavausi pademonstruoti tvirtą charakterį: gindavau įsitikinimus, nuomonę, teises, kitaip tariant, norėjau būti laisva ir nepriklausoma“, - šypsodamasi paaiškina.
Anot jaunos moters, smagu gimti tokią dieną. „Dažnai juokauju, kad mano gimtadienį švenčia visa Lietuva, ta proga net vėliavas prie namų iškelia. Ir nuo darbo žmonės gali pailsėti, nes vasario 16-oji - oficialus laisvadienis. Ne kiekvienam taip pasiseka“, - kalba Eglė. Dėl to, kad jos gimimo diena sutampa su valstybine švente, pašnekovės manymu, paprasčiau ir draugams - lengviau prisiminti datą. Nors dauguma ir taip nepamirštų.
Trijų spalvų balionai
Vasario 16-ąją sveikinimo žodžių ir linkėjimų gimimo dienos proga iš artimųjų, draugų bei kolegų sulaukia ir drabužių dizainerė Julija Žilėnienė. „Nuo mažumės, kitaip tariant, visą savo sąmoningą gyvenimą žinojau, kokia svarbi ir ypatinga yra ši diena mūsų valstybei, - patikina moteris. - Dabar faktui, kad gimiau per Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines, nebeteikiu tiek daug reikšmės. Tačiau anksčiau, sovietmečiu, norėdavosi aplinkiniams pabrėžti, kaip nors akcentuoti šitokį sutapimą. Suprantama, juk tada buvo visai kiti laikai.“ Julija šypteli prisiminusi mokyklos metus. Anot pašnekovės, gimtadienio proga ją sveikindavo kone visi mokiniai ir tradiciškai įteikdavo ne gėlių, o geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų. Klausiama, kaip į tai reaguodavo mokyklos valdžia, mokytojai, drabužių dizainerė atsako nedaugžodžiaudama: „Visko būdavo. Kai kurie tyliai palaikydavo, kiti bardavo. Kadangi vienas direktoriaus pavaduotojų priklausė saugumui, jį tokie dalykai siutindavo. Koridoriuje susistabdydavo mane, klasės draugus, kitus mokinius ir kvosdavo: ką gi mes čia švenčiame? Išgirdęs, kad gimtadienį, nepatikėdavo, eidavo tikrinti dokumentų. Įsitikinęs, jog nemeluojame, apsiramindavo. Tas pats kartodavosi kasmet.“
Pasidomėjus, kaip gimtadienį švenčia laisvoje Lietuvoje, kokių dovanų sulaukia, Julija prisipažįsta, kad pastaruoju metu vis dažniau stengiasi apskritai pamiršti gimimo dieną, išvengti sveikintojų, kurių visada būna nemažai, nes aplinkiniai tokią datą įsimena. „Gimtadienio seniai nebelaikau didžiule švente, kurią būtinai reikia švęsti“, - patikina moteris.
Į sutapimą žiūri su humoru
Kovo 11-oji - dar viena itin svarbi Lietuvos istorijai data, mat tą dieną minimas šalies nepriklausomybės atkūrimas. „Smagu, jog prieš beveik 20 metų signatarai nepriklausomybei atkurti pasirinko būtent mano gimtadienį. Juk Aktas galėjo būti pasirašytas ir bet kurią kitą dieną, - šelmiškai mirkteli akį televizijos laidų vedėja Aušra Kilkuvienė. - Su draugais ne kartą juokavome, kad iš pradžių kovo 11-ąją gimiau aš, o paskui mano garbei ši diena tapo valstybine švente, kai nereikia eiti į darbą, kai iškeliamos trispalvės, kai miestuose organizuojami įvairiausi minėjimai ir koncertai. Kadangi į tą sutapimą žiūriu su humoru, galiu pridurti, jog savimeilę paglosto faktas, kad kai kuriuose šalies miestuose net gatvėms, mokykloms, kitoms įstaigoms buvo suteiktas Kovo 11-osios pavadinimas. Ar daugelis mūsų galime tuo pasigirti?“
Į teiginį, jog draugai, ko gero, nė karto nėra pamiršę jos gimtadienio, Aušra atsako papurtydama galvą: „Tikrai taip. Tačiau nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Juk kartais būna, kad ir pačiai norisi jį pamiršti...“ Pašnekovė tikina suprantanti, jog data lengviau įsimenama, kai ją galima su kuo nors susieti. „Manau, daugelis žmonių man pritartų, kad koks nors įvykis, vietovardis, asmenvardis ar kita gali praversti kaip tam tikros atspirties taškas. Kai kurie nesąmoningai ieškome sąsajų tarp skirtingų dalykų, kad jų nepamirštume. Ypač šiandien, kai aplink tiek daug įvairiausios informacijos“, - įsitikinusi Aušra.
Geriausios dovanos
Pramogų verslo veteranas Aušrys Kriščiūnas, dar vadinamas Tynta, patenkintas tuo, jog gimė kovo 11-ąją. 1990 metais gimtadienis buvo ypatingas. „Žinojau, kad gali būti paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tądien paskambino tėvukas ir pasakė: „Tikriausiai gausi geriausią viso gyvenimo dovaną.“ Taip ir nutiko, - pasakoja Aušrys. - Tai buvo euforijos laikai.“ Jis prisimena ir kitą gerą dovaną, kai sovietiniais laikais per gimimo dieną Lietuvos „Žalgirio“ krepšinio komanda nugalėjo Maskvos CSKA. Tynta juokiasi, kad tai buvo gėrio ir blogio kova.
Dar viena jam patikusi gimtadienio dovana - sporto taurė. Klausiamas, ar yra sportiškas vyras, Aušrys tikina: „Šaškės - irgi sportas. Kadaise buvau Lietuvos jaunučių čempionas.“
Beveik du pastaruosius dešimtmečius jam labai smagu, kad per gimimo dieną Lietuva pasipuošia trispalvėmis. „Tai nuostabus priminimas visiems mano draugams, - šypsosi Aušrys. - Kad jie neužmirštų manęs pasveikinti, iškabinamos vėliavos.“ Vienas Tyntos bičiulių - televizijos operatorius - irgi gimęs tą pačią dieną. Tad juodu tradiciškai sveikina vienas kitą.
Kaip Aušrys dažniausiai švenčia gimtadienį? „Priklauso nuo to, kiek sueina metų, - paaiškina 41-erių vyras. - Kai sukako 30, 33 ir 40 - su dideliu būriu draugų. Senais laikais su kompanija eidavome į pirtį - buvome jauni, neauginome vaikų, turėjome daug sveikatos ir entuziazmo. Bėgant metams gimtadienio šventės darosi vis ramesnės. Tačiau visada švenčiu gimtinėje, nes „lietuviais esame mes gimę.“
Klausiamas, ar domisi Lietuvos istorija, Tynta patikina, kad Tautinę giesmę mokėjo dar tais laikais, kai ji nebuvo viešai giedama. Gerai žino, ką Lietuvai reiškia rugpjūčio 23-ioji, kai gimimo dieną švenčia dainininkas A.Mamontovas. „Mano atvejis geresnis. Mat per mano gimtadienį iškeliamos vėliavos be juodų juostelių“, - linksmai priduria A.Kriščiūnas.
Ir jie gimė neeilinę dieną
Gimtadieniu, kuris sutampa su valstybei svarbia data, galėtų pasigirti ir prodiuserė bei jaunimo muzikos grupių vadovė Laima Lapkauskaitė - moteris gimė Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją. Aktorius Dainius Gavenonis, kaip ir Tynta, gimimo dieną turi progą švęsti ypač džiugiai, nes gimė kovo 11-ąją. Ši data tapo istorinė, kai 1990 metais buvo atkurta mūsų šalies nepriklausomybė. TV3 laidų vedėjo Gedimino Jauniaus gimtadienis sutampa su vasario 16-ąja - tądien pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. O štai dailininko Audriaus Gražio gimimo diena - birželio 14-oji. Ši data prisimenama su liūdesiu, nes 1941 metais pradėtas masinis Lietuvos žmonių trėmimas į Sibirą. Dabar ta diena minima kaip Gedulo ir vilties.
Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, gimtadienį švenčia grupės „G&G Sindikatas“ narys Artūras Matkevičius, daugeliui geriau pažįstamas kaip DJ Mamania. Tą pačią dieną pasaulį išvydo dainininkės Rūtos Ščiogolevaitės ir šokėjo Deivido Meškausko sūnus Adomas. Senųjų ir Naujųjų metų sandūra prieš kelerius metus tapo kur kas ypatingesnė krepšininkui Dariui Songailai ir jo žmonai Jackie, televizijos laidų vedėjui Arnui Klivečkai ir sutuoktinei Ramunei, mat gruodžio 31-ąją pirmiesiems gimė dukra Meilė, antriesiems - dukra Arnė. Tą pačią dieną sūnelio Prano Emanuelio susilaukė ir „Skamp“ vokalistės Ericos Jennings bei „Inculto“ lyderio Jurgio Didžiulio šeima. O sausio 1-ąją pirmagimiui Titui žvakutes ant šventinio torto jau kelerius metus dega krepšininkas Darjušas Lavrinovičius su žmona Edita.
Rasa Pakalkienė , Aistė Simanavičiūtė
