Mūsų valstybė nebesusiskaičiuoja biurokratų armijos, net nežino, kiek turi tarnybinių automobilių. Tačiau ministrų kabineto nariai įsitikinę, kad mes, gyvenantys provincijoje, brangiai kainuojame.
Štai susisiekimo ministras E. Masiulis, kalbėdamas apie „Lietuvos pašto“ nuostolius, postringauja esą „politikai nori, kad kiekviename mažiausiame kaimelyje būtų pašto skyrius, bet kiekvienas noras kainuoja“. Tad artimiausiu metu Lietuvoje ketinama uždaryti dar 30 pašto skyrių. Klaipėdos rajonui tai kaip ir nebegresia, nes esame optimizavęsi vieni pirmųjų šalyje: daugumoje kaimų paštininkų numinti takeliai jau seniai užžėlė, nes laiškininkus pakeitė motorizuotas paštas. Taip esą europietiškiau, ekonomiškiau (bet paštas su didžiuliu administracijos aparatu, šiltai įsikūrusiu Vilniuje, vis tiek skęsta nuostolių baloje!), o kaimo žmogui ar patogiau, niekas galvos sau nesuka.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, liepos mėnesį pristatęs Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenis, visų pirma akcentavo, jog bus reorganizuojamos rajonų ligoninės. Esą jose ypač brangiai atsieina reanimacijos (!), laboratorijų (!) budėjimas naktimis, žymiai kokybiškesnes paslaugas galima teikti regioniniuose ar respublikiniuose centruose. Tokia pertvarka esą nepablogins medicinos paslaugų prieinamumo. Koktu klausytis tokių išvedžiojimų, gal tik galima pasidžiaugti gera ministro sveikata. Jis, matyt, pats niekada nėra laukęs keletą savaičių ar mėnesių konsultacijos, planinės operacijos.
Minėti metmenys nebuvo pateikti svarstyti visuomenei, o kam jos klausti? Jie ten, sostinėje, juk viską žino geriau, vertina protingiau nei mes, vietiniai gyventojai. Nors, sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta, tačiau šįkart pertvarkos rengėjams nepavyko tyliai prastumti savo projekto. Pilietiškumo pamoką jiems davė ir gargždiškiai, iš mūsų laikraščio sužinoję apie rengiamą rajoninių ligoninių naikinimo vajų ir surinkę net 9000 protesto parašų. Pasikalbėti su vietos bendruomene į Gargždus teikėsi atvykti sveikatos apsaugos viceministras. O jo viršininkas A. Čaplikas šią savaitę suskubo išplatinti pareiškimą, kad nė viena rajono ligoninė nebus uždaryta. Pažiūrėsim, kai dugną dėsim... Tik sveikatos apsaugos vadai visuomenei neprasižiojo, kad už tokią pertvarkytą „prieinamesnę ir kokybiškesnę“ sveikatos sistemą mums, mokesčių mokėtojams, teks primokėti dar daugiau nei dabar. Apie tai interviu „Atgimimui“ atvirai rėžia Sveikatos sistemos reformos biuro konsultantė Danguolė Jankauskienė: „Politikams labai sunku tai pasakyti. Man - labai paprasta. Yra du būdai: padidinti mokesčius arba draustis papildomu sveikatos draudimu. Arba įvesti priemokas. Nes sistema, kur valstybė kompensuoja tiktai 80 procentų medicinos paslaugų išlaidų, egzistuoti negali...“
Švietimo ir mokslo ministerija akylai prižiūri, kad mokyklos susirinktų mokinio krepšelius. Nesusirinkai - še tau ubago lazda, t. y. savivaldybės priverčiamos uždaryti mokyklas, optimizuoti jų tinklą, vidurines versti pagrindinėmis. „Ubago lazda“ pavasarį tvokstelta Brožių pradinių klasių skyriui, o „Minijos“ ir „Kranto“ vidurinės jau nuo šių mokslo metų pradeda žingsnius į pagrindinių statusą. „Vaivorykštės“ gimnazija virsta kombinatu - rugsėjo mėnesį suformuotos 7 devintokų klasės.
Brožių kaimo bendruomenė nebemitingavo netekusi savo mokyklos, kurios pastatas jau privatizuojamųjų sąraše.
Mat visiems šiems „optimizavimo“ procesams yra visa atremiantis klausimas: kiek tai kainuoja? Prisimenat anų laikų brežnevinį šūkį: „Ekonomika turi būti ekonomiška!“? Pasirodo, jis puikiai veikia ir mūsų demokratine vadinamoje Lietuvoje. Nunešti laikraštį į viensėdį senam žmogui yra per brangu, reanimacijos palatą laikyti rajono ligoninėje yra per brangu. Mokytis kaimo mokykloje keliems pradinukams - per brangu. Turėti kelias vidurines mokyklas rajono centre - per brangu. Pataisyti vietinės reikšmės kelią - per brangu...
„Valdžia, uždarinėdama kaimo mokyklas, kultūros ir sveikatos apsaugos centrus, iš tikrųjų nieko nesutaupo. Uždarius mokyklą ir nustojus mokėti algą mokytojui, tenka mokėti šoferiui. Mokytojo ar mediko darbas prilyginamas „paslaugai“, nebejaučiant skirtumo tarp jų ir prekybos centro kasininkės. Iš tokių gyvenviečių, kuriose nebelieka švietimo, medicinos ir kultūros įstaigų, išsikelia jaunos šeimos“, - apmaudžiai sako Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Jonas Jasaitis.
„Optimizuodami“ mūsų gyvenimą Gedimino prospekte sėdintys valdantieji, prisidengdami ekonominiu argumentu, menkina mūsų intelektualinį potencialą. Taip darė ir Latvija, beveik visa susitelkusi sostinėje. Tokia jos politika bankrutavo. Bet juk iš svetimų klaidų nesimokoma...
Vilija BUTKUVIENĖ
