– Nemaža dalis žmonių mano, kad veterinarijos gydytojas tik skiepija ir gydo šuniukas ar kačiukus.
– Veterinarijos gydytojų veikla šiandien apima labai daug sričių – nuo gyvūnų gerovės klausimų iki vartotojų interesų gynimo, stengiantis, kad jie gautų tik saugų, kokybišką maistą ir visą informaciją apie jį.
Gydydami gyvūnus veterinarijos gydytojai rūpinasi visa žmonija, nes jų profesionalumas ir atsakomybė turi didelės įtakos mūsų valgomo maisto kokybei.
Tai nelengva, tačiau labai įvairiapusiška ir svarbi profesija mūsų nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
– Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria šios profesijos atstovai?
– Globaliame pasaulyje veterinarijos gydytojai privalo spręsti itin daug problemų ir suvaldyti nemenkus iššūkius. Jie pirmieji stoja į kovą su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis. O tai, ar jos bus laiku suvaldytos, gali turėti įtakos žmonių sveikatai, ekonomikai ir tarptautiniams valstybių santykiams. Tai patvirtino vis dar nesustabdytas afrikinis kiaulių maras. Šiuo metu iškilo kita grėsmė – Europoje plintantis paukščių gripas, kuris gali nusinešti daug ir laukinių, ir naminių sparnuočių gyvybių. Taip pat negalime būti ramūs dėl galvijams pavojingos snukio ir nagų ligos. Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti. Privatūs veterinarijos gydytojai, aktyviai dalyvaudami gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programose, daug prisidėjo, kad Lietuva yra pripažinta neapimta galvijų bruceliozės, leukozės, smulkiųjų atrajotojų maro, tuberkuliozės, afrikinės arklių ligos ir kt.
Tokio statuso gavimas turi didelę reikšmę prekiaujant galvijais visame pasaulyje, nes palengvina ekonominę naštą Lietuvos gyvulių augintojams – parduodant galvijus ir mėsos produktus, nebereikia papildomai atlikti šių ligų tyrimų.
– Ar veterinarijos gydytojai Lietuvoje pakankamai vertinami?
– Lietuvai atgavus nepriklausomybę, privatūs veterinarijos gydytojai buvo tarsi nuogi įmesti į dilgėles ir turėjo patys kapstytis, nes negavo iš valstybės finansavimo. Ir šiuo metu nepakankamai yra įtraukiami į ES finansuojamus projektus, turi per mažai galimybių pasinaudoti parama. Tačiau situacija keičiasi į gera, veterinarijos gydytojo įvaizdis visuomenėje auga.
– Vis dėlto didelė dalis jaunų žmonių po veterinarijos studijų palieka Lietuvą.
– Pakankamai jaunuolių pasirenka veterinarijos gydytojo specialybę. Deja, susivilioję gerokai didesniais atlyginimais, siūlomais Vakarų Europos šalyse, pasirenka darbą ten. Geriausiu atveju, dirba Lietuvos didmiesčių klinikose, kur dažniausiai gydomi smulkūs naminiai gyvūnėliai. O dirbti kaime niekas nenori. Per 20 metų į 70 proc. Lietuvos rajonų neatvyko dirbti nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas. Privalome ieškoti ne tik didesnių finansinių galimybių jauniesiems veterinarams, bet ir skatinti jų patriotiškumą. Viena iš motyvacijos priemonių važiuoti dirbti į mažesnius miestelius, taps jau patvirtintos rezidentūros studijos rajonuose. Tačiau būtina ieškoti ir daugiau efektyvių skatinimo priemonių, nes jaunų veterinarijos gydytojų poreikis kaime – didelis.
