Konkurencijos taryba teigia informavusi Vilniaus miesto savivaldybę, kad viešosioms įstaigoms „Krepšinio rytas“ ir Vilniaus miesto futbolo draugijai „Žalgiris“ numatyta papildoma po pusės milijono eurų parama gali būti laikoma valstybės pagalba, apie kurią būtina iš anksto informuoti EK.
Vilniaus miesto savivaldybei išsiųstame rašte Konkurencijos taryba atkreipė sostinės politikų dėmesį, kad profesionalūs sporto klubai vykdo ūkinę veiklą – dalyvauja varžybose, parduoda bilietus, varžybų transliavimo teises ir atributiką, pasirašo žaidėjų perėjimo susitarimus, teikia reklamos paslaugas, – todėl „yra laikomi ūkio subjektais, kuriems taikomos konkurencijos taisyklės“.
„Savivaldybė, skirdama paramą profesionaliems sporto klubams, suteikia jiems pranašumą, kuris gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Rinkos sąlygomis veikiantys profesionalūs sporto klubai, siekdami pasisamdyti geresnius žaidėjus ir trenerius ar įsigyti geresnę treniruočių įrangą, turėtų investuoti savo privačias lėšas“, – sakė Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
Taryba primena, kad panašių sprendimų su EK derinti nereikia tik, jei skiriama parama per trejus neviršija 200 tūkst. eurų.
Anot Konkurencijos tarybos pranešimo, su EK nesuderinta valstybės pagalba yra laikoma neteisėta, todėl nacionaliniai teismai ar EK, kreipusis suinteresuotoms šalims, gali priimti sprendimus tokią pagalbą išieškoti iš pagalbos gavėjų su palūkanomis, ieškinius dėl žalos atlyginimo gali pareikšti ir kiti sporto klubai.
Konkurencijos taryba prašo savivaldybės per dvi savaites informuoti apie tolesnius veiksmus. Kartu pažymima, kad paramą sporto klubams teikia ir kitos savivaldybės, tad galbūt neteisėtos valstybės pagalbos problema, pasak Konkurencijos tarybos, šiuo metu sprendžiama su Lietuvos savivaldybių asociacija.
Sostinės savivaldybės taryba praėjusią savaitę pritarė konservatorių siūlymui, kad „Krepšinio rytui“ ir „Žalgiriui“ šiemet būtų skirta po 500 tūkst. eurų papildomos paramos, prieš tai viešosiose įstaigose savivaldybės turima dalis turėtų būti padidinta iki dviejų penktadalių. Siūlymui didinti finansavimą sporto klubams priešinosi dalis valdančiųjų liberalų, teigdami, kad šias lėšas reikėtų skirti kultūrinėms ar visuomeninėms organizacijoms ar vaikų švietimui.
