Vilniaus Antakalnio rajone laiškininke jau daug metų dirbanti Birutė beldžiasi pas seniai pažįstamą senjorų porą. Laiškininkė atnešta taip ilgai lauktą pensiją aštuoniasdešimt dvejų senutei Emilijai ir jos vyrui. Senoliai sako nesuprantą, kodėl šitiek laiko vėluoja pensijos.
„Aš neskaičiuosiu, paskui suskaičiuosiu. Aš tikiu jumis, jūs daug metų mus lankote. Labai gražiai lankote“, – sako pensininkė Emilija.
Pagyvenę žmonės sako skaičiuojantys kiekvieną centą, tad kai pensija vėluoja nors vieną dieną, jiems tai reiškia labai daug.
„Reikia mokėti už butą, visus patarnavimus ir vaistų reikia pirkti. Pavalgyt dar gali duonos su cukrumi, kur namie yra, o be vaistų mes negyvenam", – kalbėjo ji.
Paštininkė Birutė sako, kad visi rajono žmonės ją jau seniai pažįsta. Ir esą ne tik labai laukia Birutės pasirodymo, bet ir betarpiškai moterimi pasitiki.
„Jie mane pažįsta, aš juos pažįstu. Aš žinau, kad jie nelabai girdi tam kambariuke, tai pabeldžiau į duris, ne tik paskambinau, o jeigu jie nesulaukia, tie kiti pristatytojai ir viskas. O yra juk žmonių ir su invalido vežimėliais, pasiskambinu telefonu, kad privažiuotų, atidarytų duris", – kalbėjo paštininkė Birutė Žuravskaja.
Senoliai atviri, kodėl pasikeitė pensijų išnešiotojai, suprasti negali. Kai kurie esą net pasiryžę rinkti parašus, kad pensijas toliau nešiotų Lietuvos pašto darbuotojai.
„Mano protas gal ir nebeveikia kaip seno žmogaus, bet aš niekaip nesuprantu, jei ir laimėjo, tai reikia jiems ir parodyt, kaip tas darbas dirbamas. Čia nėra šitaip paprasta. Žmonės gyvena visur, visaip. Ir dar, žinot, ką aš pasakysiu, dar baisu ir įsileist“, – atviravo senjorė.
Birutė teigia penktadienį turinti išnešioti devynias pensijas, prieš dieną laiškininkė paskambino senjorams, kad šie jos lauktų. Senolių reakcijos esą buvo labai emocingos.
„Oi, viena moteriškė, ta su invalido vežimėliu, ji verkė. Verkė grynai per telefoną, verkė iš laimės. Taip taip, kad neliks ji be pensijos. Jūs įsivaizduojat. Nes mes juk nešiojam, daugiausia senjorams ir neįgaliems", – pasakojo paštininkė.
Prieš mėnesį pasikeitus pensijų išnešiotojams, Lietuvos pašto darbuotojams darbo gerokai apmažėjo. Tačiau laiškanešiai iki šios akimirkos be nešiojamų pensijų turi ir kitokio darbo.
„Mes turim darbo. Mes juk nešiojam laikraščius registruotus, siuntas. Taip, kad mes darbu irgi apkrauti, bet su pensijom mes dar dvi savaites turim papildomo darbo“, – atviravo paštininkė Birutė.
Sutartis su pensijų išnešiojimo konkursą laimėjusia bendrove nutraukiama, nes ši su darbu nesusitvarkė. Kol kas ateinančius mėnesius pensijas pasiryžęs išnešioti Lietuvos paštas. Ir nors senjorai prašo nekeisti išnešiotojų, bendrąja tvarka konkursas vis tiek bus skelbiamas.
Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad reikia suteikti galimybę ir privačioms bendrovėms užsiimti šia paslauga.
„Tai buvo pirmas žingsnis, pirmas blynas, kuris galbūt šiek tiek prisvilo, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad dabar vėl sugrįžtam prie Lietuvos pašto ir pan. Lietuvos paštas yra akcijine bendrovė. Jie veikia komerciniais pagrindais, netgi turi kai kurias monopolines teises. Tai jie galėtų dalyvauti tame konkurse, jei toks pakartotinai būtų skelbiamas, su visais kitais. Bet visiškai uždaryti ir kad dabar mes ten susitariam su „Sodra", su paštu dėl to, kad abu yra valstybiniai objektai tai nebūtų korektiška", – mano ji.
Aktyvus pensijų išnešiojimas keliems tūkstančiams senjorų, už sausį dar negavusiems pensijų prasidėjo šiandien. Darbai bus tęsiami artimiausiu metu.
Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, tikimasi, kad per šią savaitę jau bus išnešiotos visos pensijos.
„Kita vertus, reikia paminėti, kad gali atsitikti visokių dalykų, pavyzdžiui, nėra namuose, ar susirgęs. Tai raginame senjorus būti namuose, laukti laiškininko, na ir jis tikrai turėtų ateiti“, – sakė ji.
Už sausį negautų pensijų vis dar laukia Vilniaus ir Kauno regionų senjorai. Pensijų nešiojimas „Sodra“ per metus kainuoja apie 7 milijonus eurų, o jas namuose gauti pageidauja apie 200-tus tūkstančių pensininkų.
