Shigeo Tokuda yra puikios formos, bet savo išvaizda niekuo nesiskiria nuo kitų 74 metų amžiaus japonų, rašo JAV savaitraštis „Time“. Šis buvęs tarnautojas prieš trejus metus patyrė infarktą, bet šiandien jaučiasi kaip niekad žvalus ir laimingai gyvena su savo žmona ir dukterimi Tokijo centre. Žinoma, jo gyvenimo būdas aktyvesnis, nei daugelio kitų japonų, bet tai visai suprantama, nes Shigeo Tokuda vis dar dirba – filmuojasi pornofilmuose.
Iš tikrųjų Shigeo Tokuda – tik pseudonimas. Savo tikrojo vardo vyras nenori atskleisti, nes, pasak jo, žmona ir dukra nežino, kad jis per 14 pastarųjų metų nusifilmavo maždaug 350 erotinių filmų. Dvigubas Tokudos gyvenimas turbūt atspindi dabartinę japonų intymaus gyvenimo situaciją, pastebi savaitraštis. Įvairių organizacijų, pradedant Pasaulio sveikatos organizacija, baigiant prezervatyvų gamintoja „Durex“, apklausų rezultatai ne kartą patvirtino, kad Japonija – viena iš pačių „neseksualiausių“ išsivysčiusių pramoninių valstybių.
Kovo mėnesį paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime teigiama, kad kas ketvirta susituokusių japonų pora per praėjusius metus nesimylėjo, o 38 proc. vyresnių nei 50 metų sutuoktinių apskritai pamiršo, kas yra seksas. Šiuos statistinius duomenis paprastai bandoma aiškinti stresais, kuriuos japonams sukelia nuolatinis darbas. Tačiau tuo pat metu šalyje labai išaugo pornografijos paklausa: videofilmų suaugusiesiems pramonės apyvarta pasiekė milijardą dolerių. O komercine prasme sėkmingiausias žanras, pasirodo, yra pagyvenusiems žmonėms skirti pornografiniai filmai. Tokių filmų paklausa Japonijoje didėja sparčiausiai.
Tokuda – toks neįprastas reiškinys japoniškame pornografijos versle, kad jo vardas tapo prekės ženklu, rašo „Time“. Seriale „Shigeo Tokuda“ jis vaizduojamas kaip malonių manierų pagyvenęs ponas, mokantis meilės meno įvairaus amžiaus moteris. Nepaisant amžiaus, aktoriaus kūnas puikus, jo galėtų jam pavydėti daugelis jaunesnių kolegų.
Filmai su Tokuda tapo tikra aukso gysla kino studijai „Glory Quest“, kuri pirmoji 2004 m. pateikė rinkai senukams skirtą serialą „Patrakusios Lolitų treniruotės“. Serialas tapo toks populiarus, kad studija išleido jo tęsinį. Tokuda nusifilmavo juostoje „Uždraustieji senelių namai“, kuri buvo parodyta 2006 m. rugpjūtį. Po to sekė kiti serialai, ir netrukus pagyvenusiems žmonėms skirta pornografija tapo svarbiu pajamų šaltiniu.
„Konkurencija filmų suaugusiesiems rinkoje labai stipri, – aiškina „Glory Quest“ atstovė spaudai Kayoko Iimura. – Jei gaminsi įprastus filmus, kitų studijų nepralenksi. Jau buvo videofilmų su jaunutėmis merginomis ar incesto tema, bet mes norėjome kažko naujo. Žmonos ir uošvio santykiai – gana originalus sprendimas, padedantis kurti paslaptingą atmosferą ir intriguoti žiūrovus.“
Režisierius Gaichi Kono įsitikinęs, kad vyresnių žmonių erotizmas traukia ir jaunus žiūrovus. „Man regis, yra dalykų, kuriais pasižymi tik vyresnioji karta, jaunimas to neturi. Paprasčiausiai tie žmonės turi didesnę gyvenimo patirtį. Mes turime juos gerbti ir mokytis iš jų“, – tvirtino jis „Time“.
Pats Tokuda pabrėžia, kad visų pirma šie filmai skirti jo bendraamžių auditorijai. „Pagyvenę žmonės nemato savęs dramose apie mokyklinį gyvenimą, – aiškina jis. – Jiems paprasčiau žiūrėti serialus apie vyresniojo amžiaus vyrus ir jų marčias, todėl jie renkasi filmus suaugusiems, kuriuose vaidina nebejauni aktoriai“. Pasak „Time“, pornografijos pramonės veteranas planuoja dirbti iki 80 metų, o gal ir ilgiau, jei tik bus reikalingas. Sprendžiant iš to, kokia didelė jo filmų paklausa, vargu ar jis liks be darbo, pastebi savaitraštis.
„Dažniausiai mano amžiaus žmonės gėdijasi ir todėl nemėgsta demonstruoti savo lytinių organų, – dėsto Tokuda. – Tačiau aš didžiuojuosi, kad darau tai, ko jie negali.“ Ir vis dėlto, juokiasi jis, „tai nereiškia, kad galiu pasakoti bet kam, kaip prisiduriu prie pensijos.“
Japonijos pornografijos pramonės atstovų duomenimis kasmetinė pornofilmų rinkos apyvarta siekia 1 mlrd. dolerių. Didžiausias videofilmų parduotuvių tinklas „Tsutaya“ kiekvieną mėnesį išleidžia apie tūkstantį naujų filmų, o interneto svetainė DMM, kurioje pornografijos galima užsisakyti paštu – 2 tūkstančius filmų per mėnesį. Ir nors didžiąją jų dalį sudaro filmai, kuriuose filmuojasi kiek jaunesnės ar vyresnės nei 20 metų merginos, per praėjusius 5 metus ėmė didėti filmų su „brandžiomis moterimis“ skaičius. Šiuo metu maždaug 300 filmų suaugusiesiems iš 1000, kuriuos platina „Tsutaya“ parduotuvės, ir 400 iš 2000, kuriuos siūlo DMM, yra būtent tokio pobūdžio.
Bendrovės „Ruby“, kuri specializuojasi kurdama pornografinius filmus, kuriuose filmuojasi brandaus amžiaus moterys, režisierius Ryuichis Kadowakis sakė, kad vos prieš kelerius metus, šio žanro priešaušryje, „brandžiomis“ buvo laikomos kiek jaunesnės nei 30 metų moterys. Tačiau dabar ši sąvoka išsiplėtė ir apima net ir tas, kurioms daugiau nei 70. Studijos atstovų manymu didžiausias tokių filmų privalumas – tai, kad jie ilgai išlieka paklausūs. „Videofilmai suaugusiems su jaunomis aktorėmis gerai perkami tik kokius 3 mėnesius po filmo išleidimo, – aiškina Kadowakis. – Tuo tarpu filmai, kuriuose vaidina vyresniojo amžiaus žmonės, pasižymi ilgalaikiu, stabiliu populiarumu ir per 10 metų gali tapti bestseleriais“. Be to, juos pigiau pagaminti. Populiari jauna sekso filmų aktorė gali uždirbti iki 100 tūkstančių dolerių už vieną filmą, o pagyvenusioms temokama vos 2 tūkstančiai, rašo „Time“.
Vyresniojo amžiaus žmonėms skirtų pornografinių filmų rinka per pastaruosius 10 metų išaugo dvigubai, sako Kadowakis. „O kadangi Japonijos visuomenė sensta, – priduria jis, – manau, kad paklausos augimas bus stabilus.“
