Susirūpinusius savo šalies likimu Lietuvos žmones glumino mūsų pensijų reformos autorių nenuoseklumas ir nerūpestingumas. Jų kurtose Pensijų reformos gairėse atsirado „šedevras“ – pensijų apskaičiavimo siūlymai. Pirmajame Seimui pristatytame gairių variante buvo siūloma „galimai pereiti prie virtualių sąskaitų sistemos, NDC“, antrajame Seimo svarstymui teiktame: „įvertinti galimybes... pensiją apskaičiuoti pagal apskaitos vienetų („taškų“) sistemą“, o Seimo patvirtintose gairėse atsirado saliamoniška išeitis: „įvertinti galimybes socialinio draudimo senatvės pensiją apskaičiuoti pagal virtualių sąskaitų sistemą ARBA pagal apskaitos vienetų („taškų“) sistemą“.
Iš tokio blaškymosi galima būtų daryti vieną išvadą: reformos kūrėjai nelabai nutuokia apie pensijų skaičiavimo sistemas, todėl siūlo praktiškai bet ką. Matyt jiems trūksta naujų idėjų, o gal ir Europos pensijų sistemų pažinimo. Todėl siūlyčiau susipažinti su kaimyninės Lenkijos „Sodros“ atitikmens – ZUS-o (Zakład Ubezpieczeń Społecznych) pensijų apskaičiavimo subtilybėmis, pagrečiui palyginant ir dabartinę lietuvišką sistemą. Manau, kad toks susipažinimas ir palyginimas būtų labai naudingas mūsų pensijų reformos kūrėjams.
* * *
Pensinis amžius
Lenkijoje pensininkais tampama sukakus 60 metų moterims ir 65 metus vyrams ir turintiems minimalų 20 moterims ir 25 metų vyrams darbo stažą, tačiau Lenkijoje jis dar skirstomas į įmokinį ir neįmokinį laikotarpį. Neįmokiniais laikotarpiais, kurių metu nemokamos socialinio draudimo įmokos, bet į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, Lenkijoje laikomi ligos ir motinystės pašalpų gavimo, vaiko priežiūros atostogų, studijų aukštojoje mokykloje, netekto darbingumo pensijų gavimo iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių ir kiti panašūs, bet tiksliai apibrėžti laikotarpiai, iš viso 17 pozicijų.
Lietuvoje šiuo metu pensinis amžius 60 metų moterims ir 62 su puse vyrams. Nuo sekančių metų jis bus didinamas, kol 2026 metais abiem lytims pasieks 65 metus. Senatvės pensija skiriama turintiems minimalų 15 metų draudimo stažą (jo neturint, pensija neskiriama), tačiau jis užtikrins tik pagrindinės pensijos dalį. Norint gauti ją visą, reikia turėti būtiną 30 metų darbo stažą. Neįmokinio darbo stažo Lietuvoje nėra, tačiau į darbo stažą įskaičiuojamas ligos, motinystės, bedarbio pašalpų, taip pat netekto darbingumo pensijų iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, gavimo laikas.
Minimalios pensijos
Jeigu Lenkijoje, apskaičiavus pensiją, ji būtų mažesnė už nustatytą pensijos mažiausią dydį, tarkim, susidarytų tik kokie nors 200 zl, ji bus automatiškai padidinta iki mažiausio Lenkijoje nustatyto pensijos dydžio, jis kasmet didėja. Nuo 2011 m. kovo 1 dienos Lenkijoje minimali pensija yra 728,18 zlotų (624,5 Lt). Išimtis: asmenys gimę iki 1948 m. gali išeiti į pensiją 60 ir 65 metų ir su trumpesniu įmokiniu ir neįmokiniu laikotarpiu, atitinkamai 15 ir 20 metų. Šiuo atveju jeigu kam nors teks labai menka pensija, tokia ji ir liks, nedidinama iki minimalaus pensijos dydžio. Tokiu atveju asmeniui teks kreiptis dėl papildomos socialinės pagalbos. Tačiau kasmet didinant pensijas, mažosios pensijos taip pat padidės
Lietuvoje minimalios senatvės pensijos dydžio NĖRA.
Kaip apskaičiuojama pensija
Lenkijoje pensijos dydis priklauso nuo:
* pensijos dydžio pagrindo;
* apdraustojo asmens įmokinių ir neįmokinių laikotarpių trukmės;
* bazinės kvotos.
Apskaičiuojant pensijos dydžio pagrindą, pasirenkami metai, iš kurių apskaičiuojamas uždarbių dydis. Čia yra dvi galimybės: 20 metų draudimo laikotarpį laisvai pasirinkti iš viso draudimo laikotarpio, bet neimant išėjimo į pensiją metų arba pasirinkti 10 metų iš eilės iš pastarųjų 20 metų, vėlgi neimant paskutiniųjų (2011 m. išeinant į pensiją tai būtų 1991-2010 m. laikotarpis). Po to būsimojo pensininko uždarbiai palyginami su konkrečių metų vidutiniu atlyginimu ir nustatomas jų procentinis santykis. Lietuviškas atitikmuo – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas.
Pavyzdys. Ponas Stanislowas pasirinktu laikotarpiu uždirbdavo 30 proc. daugiau nei buvo vidutinis šalies atlyginimas, tuomet jo pensijos dydžio pagrindas sudarys 130 proc. Ponia Wanda uždirbdavo 10 proc. mažiau nei šalies vidurkis, todėl jos pensijos dydžio rodiklis bus 90 proc.
Kitas elementas – bazinė kvota. Kasmet ją nustato Lenkijos Statistikos valdyba, ji galioja nuo kovo mėn. 1 dienos iki sekančių metų vasario pabaigos ir yra lygi 100 proc. vidutinio šalies atlyginimo, sumažinto socialinio draudimo įmokos dalimi. Nuo 2011 m. kovo 1 dienos jos dydis yra
2822,66 zlotų (2427,5 Lt). Lietuviškas atitikmuo – einamųjų metų draudžiamosios pajamos.
Susumuokime. Kiekviena lenkiška pensija tai:
* 24 proc. bazinės kvotos (ji dar vadinama socialine dalimi)
* 1,3 proc. pensijos dydžio pagrindo už kiekvienus įmokinio laikotarpio metus
• 0,7 proc. pensijos dydžio pagrindo už kiekvienus neįmokinio laikotarpio metus.
Pastaba. Neįmokiniai laikotarpiai negali sudaryti daugiau nei trečdalį įmokinio laikotarpio
Pavyzdys. Ponia Barbara turi iš viso 39 metų darbo stažą (35 įmokiniai metai ir 4 neįmokiniai).
Ji uždirbdavo gerokai mažiau nei atlyginimų vidurkis, jos pensijos pagrindinio dydžio rodiklis 68,64 proc. Išėjo į pensiją 2005 m. Tuo metu bazinė kvota sudarė 1903,03 zloto. Todėl ponios Barbaros pensijos dydžio pagrindas sudarys: 68,64 proc. x 1903,03 zl = 1306,24 zl.
Dabar skaičiuokime pensiją.
* 24 proc. tuometinės bazinės kvotos: 24 proc. x 1903,03 zl. = 456,73 zl
* 35 įmokiniai metai x 1,3 proc. x 1306,24 zl. = 594,34 zl
* 4 neįmokiniai metai x 0,7 proc. x 1306,24 zl = 36,57 zl
Bendra suma: 456,73 zl + 594,34 zl + 36,57 zl = 1087,64 zl (935 Lt)
Tokia bus ponios Barbaros pensija. Kasmet (kovo mėnesį) ši pensija yra didinama (valorizuojama),
atsižvelgiant į atlyginimų ir kainų didėjimą. 2009 metų kovo mėn. dėl valorizacijos lenkų pensijos
padidėjo 6,1 proc., 2010 m. kovą - 4,62 proc., 2011 m. - 3,1 proc.
Lietuvoje pensijos dydis priklauso nuo:
* asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento;
* socialinio pensijų draudimo stažo;
* einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius 1984 – 1993 laikotarpio metus ir atskirai pagal visus metus nuo 1994 m.; tų metų pajamas (nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, nedarbo draudimo išmokas) dalijant iš įskaitytų į stažą mėnesių skaičiaus ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų. Tarkim, kad apdraustojo asmens 2005 m. draudžiamosios pajamos buvo 12 tūkst. Lt, socialinio pensijų draudimo stažas – 12 mėnesių, einamųjų 2005 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas – 1037 Lt. Šio asmens 2005 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas bus 0,9643 (12 000 : 12 : 1037). Apskaičiavus kiekvienų metų draudžiamųjų pajamų koeficientą, išvedamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis.
Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas. Einamųjų 2011 metų draudžiamųjų pajamų dydis 1170 litų. Lenkiškoje sistemoje jis atitiktų bazinę kvotą.
Susumuokime: Kiekviena lietuvišką pensija tai:
* pagrindinė pensijos dalis, jos dydis iki 2008 m. buvo 100 proc., nuo 2008 m. - 110 proc. bazinės pensijos, bet 2010-2011 m. padidintas iki 120 proc. Bazinės pensijos dydis nuo 2008 08 01 - 360 Lt.
* priedas už stažo metus – 3 proc. bazinės pensijos už kiekvienus metus, viršijančius 30 metų draudimo stažą.
* papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, apskaičiuojama pagal specialią formulę, įtraukiant darbo stažo duomenis, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Pavyzdys. Ponia Gintarė turi 39 metų darbo stažą. Tokiu būdu jai priklauso visa pagrindinė pensija ir dar priedas už stažo metus. Jos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas 0,6864. Ji išėjo į pensiją 2005 m. Tų metų draudžiamosios pajamos buvo 1037 litai.
Dabar įrašykime visus dydžius į papildomos pensijų dalies apskaičiavimo formulę:
0,005 x 39 (darbo stažas) x 0,6864 (asm. dr. paj. koef.) x 1037 (ein. metų dr. paj.) = 138,80 Lt.
Bendra pensijos suma bus: 360 Lt (pagr. dalis) + 138,80 Lt (papild. dalis) + 97,2 Lt (priedas už stažo metus) = 596 Lt. Kaip suprantame, ypatingo džiaugsmo dėl pensijos dydžio ponia Gintarė nepajuto. 2009 lietuviškos pensijos buvo pasiekusios didžiausią dydį - 832,6 Lt, bet 2010 m. sumažėjo net 11,5 proc., šiuo metu (2011 04) lietuviška vidutinė pensija tesiekia 768,72 lito, kai Lenkijoje ji šiemet pasiekė 1777 zl (1528 Lt) lygį.
O jeigu skaičiuotume kitaip?
Dar ryškesnį abiejų apskaičiavimo sistemų skirtumą pamatytume, apskaičiavę pensiją nuo lygiai tokio paties atlyginimo. Įsivaizduokime, kad ir lietuvio Andriaus, ir lenko Boguslawo darbo stažas yra 35 metai. Abu jie uždirba tokią pačią pinigų sumą – 2000 litų Lietuvoje ir tokią pačią sumą atitinkančius 2326 zlotus Lenkijoje (1 zlotas = 0,86 lito). Pagal 2011 m. atlyginimus Lenkijoje Boguslawo pensijos pagrindinio dydžio rodiklis bus 82 proc., o pagal Lietuvoje nustatytas 2011 m. draudžiamąsias pajamas, Andriaus asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas bus 1,7.
Apskaičiuokime Boguslawo pensiją pagal lenkišką pensijų apskaičiavimo sistemą. Atlikę tuos pačius veiksmus, kokius atlikome skaičiuodami ponios Barbaros pensiją, gausime 1488 litus. Apskaičiavę Andriaus pensiją pagal lietuvišką sistemą, gausime 798 litų pensijos sumą. Skirtumas išties solidus.
Kaip matome, smulkiau panarstę Lenkijos pensijų skaičiavimą, galėtume rasti šio to pamokančio ir Lietuvos pensijų reformos kūrėjams. Dabartinės abstrakcijos - imsime taškų sistemą arba virtualių sąskaitų - nieko aiškaus nepasako. Žymiai sėkmingesnė už Lietuvą yra taip pat Estijos ir Latvijos socialinio draudimo padėtis. Ten irgi yra ko pasimokyti. Bet ar pasinaudos Lietuva kaimynų patirtimi, klausimas kol kas lieka atviras.
P.S. Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie 2009 m. prasidėjusią ir iki 2014 m. Lenkijoje truksiančią pensijų apskaičiavimo reformą, kurią įvardyti galima labai paprastai: kiek įmokėsi – tiek turėsi. Jos esmė: išeinant į pensiją, pensijų socialinio draudimo įmokos yra suskaičiuojamos ir padalinamos statistinei būsimo gyvenimo trukmei. Pritaikius ją Lietuvoje, skaičiavimai būtų tokie: per 35 darbo metus žmogus gaudamas tą patį 2000 Lt atlyginimą sukauptų maždaug 220 tūkst. litų pensijų socialinio draudimo sumą. Ją padalinę iš tikėtinos, pvz., 17 metų trukmės, gautume 1082 litų pensiją. Tai būtų irgi gerokai daugiau negu skaičiuojant pagal dabartinę „Sodros' pensijų skaičiavimo tvarką.
Anatolijus Lapinskas
