„Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas teigia, kad pernelyg didelė konservatyviųjų Lietuvos pensijų fondų dalis buvo nukreipta į bendrovių akcijas.
„Visi rinkos dalyviai, senbuviai pasirinko turėti bent kažkokią, pagal tai, ką leidžia įstatymas, gana reikšmingą dalį savo turto išsaugojimo fondų skirti akcijoms. Aš nesiimu to vertinti, bet tai gali būti nemažas paaiškinimas, kodėl fondų vertės gana reikšmingai svyruoja“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė jis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų antros pakopos pensijų fondų dalyvių šiuo metu yra apie 17 tūkst., jų santaupų vertė šiemet smuktelėjo 12,65 proc. Tai – per didelis svyravimas konservatyviuose fonduose, sako M. Kalesinskas.
„Paprastai iš akcijų fondų tai normalu tikėtis tokio nuosmukio, bet konservatyviuose fonduose, mūsų manymu, reikia siekti mažesnių svyravimų“, – sakė jis.
Tuo metu LIPFA teigia, jog pensijų kaupimo sistemoje neigiamų svyravimų išvengti neįmanoma, o Lietuvoje yra nustatyti saugikliai, padedantys išvengti per didelės rizikos.
„Galimi trumpalaikiai neigiami svyravimai, deja, nėra išvengiamas dalykas investuojant, tačiau svarbu, kad pensijų sistemoje yra numatyti tam tikri rizikos saugikliai, o ir patys pensijų fondų dalyviai turi pasirinkimo laisvę, kai sulaukia pensijos“, – teigiama BNS asociacijos atsiųstame komentare.
Nepaisant trečią ketvirtį iš eilės trunkančio grąžos mažėjimo, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia 32,81 proc., teigia LIPFA. Anot asociacijos, neigiami šių metų rezultatai neatspindi tikrųjų tendencijų, todėl pagal trumpalaikį laikotarpį negalima daryti išvadų apie visą pensijos kaupimą.
„Pensijos kaupimas trunka ilgai, apie 40 metų, ir jeigu jį palygintume su krepšinio varžybomis, mes šiandien susikoncentravome į vos 1 minutę ir pagal ją bandome įvertinti visas rungtynes“, – teigė asociacija.
„Goindex“ atstovas sako, kad sistema veikia gerai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į rizikos lygį, su kuriuo susiduria konservatyviausi fondai.
„Mes nekritikuojame visos sistemos, nes manome, kad bendrai pensijų fondai, per ilgesnį laiką veikia visai gerai, kalbame konkrečiai apie konservatyviausių, turto išsaugojimo rezultatus ir prisiimamą rizikos lygį“, – sakė jis.
M. Kalesinskas teigė, jog sudėtinga palyginti Lietuvos pensijų fondų valdytojų ir kitų Europos Sąjungos šalių investavimo strategijas, nes sistemos šalyse yra skirtingos.
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda neigiamą šių metų pensijų fondų grąžą pavadino trumpalaikiais svyravimais.
Šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc., trečios pensijų pakopos grąža siekė minus 13,37 procento.
Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų antros pakopos pensijų santaupas investuoja šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.
Trečios pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.
