Kitaip nei visi mirtingieji, valstybinių pensijų gavėjai nemoka jokių papildomų įmokų ar mokesčių tam, kad gautų daugiau pinigų senatvėje.
Iš tiesų kai kuriems net nereikia sulaukti senatvės, kad gautų kelis šimtus ar per tūkstantį eurų siekiančias išmokas net ir tuo atveju, jeigu tiesiog toliau dirba ir gauna darbo užmokestį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, pavyzdžiui, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos šį darbą padirbus 20–25 metus.
Jei jaunuolis pradėjo šį darbą būdamas 20-ies, tai jau sulaukęs 40–45 metų gauna vidutiniškai po 303 eurus valstybinės pensijos, skaičiuoja ministerija.
Ją gaunantis žmogus toliau gali dirbti kitą darbą ir taip pat gauti įprastą algą. O sulaukus pensinio amžiaus prie valstybinės pensijos jam paprastai skiriama ir įprasta „Sodros“ senatvės pensija.
Tuo metu vos 5 metus teisėjais padirbę gyventojai gali tikėtis valstybinės teisėjų pensijos. Jos dydis svyruoja nuo 10 iki 45 proc. buvusios algos. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija dabar viršija 1031 eurą per mėnesį. Jiems taip pat mokamos ir įprastos „Sodros“ senatvės pensijos – jos nemažos, mat teisėjų algos viršija vidutinį darbo užmokestį.
Vidutiniškai po 164 eurus skiriama valstybinių mokslininkų pensijų gavėjams. Jiems šios pensijos stažo reikalavimas yra 10 metai. Mokslininkai irgi papildomai gauna senatvės pensijas.
Kur kas didesnes išmokas gauna signatarai ar buvę prezidentai. Signatarų renta yra susieta su Seimo nario atlyginimu ir dabar siekia 1332 eurus. O štai prezidento renta gerokai didesnė – ji dabar yra 3776 eurai per mėnesį.
Sportininkai rentos irgi nemažos. Šiuo metu jos siekia 1762 eurus, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Mažiausias valstybines pensijos – nukentėjusių asmenų. Jie prie paprastos „Sodros“ pensijos papildomai gauna bent po 64 eurus per mėnesį.
Tuo metu I ir II antrojo laipsnio valstybinių pensijų vidurkis yra 117 eurų.
Pensinio amžiaus laukti nereikia
Kaip rodo ministerijos surinkta statistika, 2021 m. vidutinė paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija be priedo sudarė 370 eurų, su priedu – 568 eurus.
Tais pačiais metais vidutinis šios valstybinės pensijos gavėjo amžius jos skyrimo metu buvo 51 metai („Sodros“ pensijai gauti tais metais reikėjo būti išdirbus per 63 metus).
2021 m. virš 40 proc. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų buvo kartu ir „Sodros“ pensijų gavėjai, o trečdalis jų dar dirbo ir gavo įprastą darbo užmokestį.
Kaip ir ankstesnės, ši Vyriausybė yra užsibrėžusi pakeisti valstybinių pensijų sistemą, kuri kartais yra vadinama „gyvulių ūkiu“ išmokų srityje.
Vis dėlto iki šiol viešai nėra paskelbta kaip tą ketinama daryti.
Pareigūnų, karių, teisėjų ir kitų profesijų darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos prieštarauja valstybinių pensijų reformai.
Jos nori, kad visi mokesčių mokėtojai (taip pat ir mažas pensijas gaunantys senatvės pensininkai) toliau savo mokesčiais prisidėtų prie kai kurių asmenų papildomų pensijų.
Teisėjai nori daugiau pinigų
Beje, šią savaitę pranešta, kad Lietuvos teismus pasiekia vis daugiau naujų teisėjų, kuriems nereikia nieko daryti dėl papildomų pensijų, ieškinių dėl mažų algų – neseniai Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.
Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis teisėjų darbo užmokestis yra 3783 eurai neatskaičius mokesčių arba 2289 eurai į rankas.
„Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo mėnesį gavo 65 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, 26 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų ir aštuonių Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundus atsakovei Lietuvos Respublikai dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.
Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.
Pareiškėjai skunduose nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga buvo sparčiai keliama ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.
Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus regiono apylinkės teismų teisėjų skundus.
Atsakovės – Teisingumo ir Finansų ministerijos – įpareigotos pateikti atsiliepimus į skundus.
Pasak A. Kutrevičiaus, dėl Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundo nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl teismingumo klausimo: ar šią bylą turi nagrinėti administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas.
Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.
Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje kitoje byloje dėl padarytos žalos teisėjams priteisimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti prašymą dėl įstatymų, reglamentuojančių teisėjų darbo užmokestį, atitikties Konstitucijai.
Ieškinius gavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas
Tuo metu 22 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui – jie prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo ir pagal ieškinyje pateiktą formulę skaičiuojamą žalos atlyginimą, iki bus padidinti atlyginimai iki prašomo dydžio.
„Posėdžiai byloje nebuvo organizuoti, kadangi ieškinys dar nepriimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, kuriems buvo paskirta byla, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi bylą inicijavę asmenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, didžioji jų dalis skirtingais laikotarpiais yra dirbę Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.
Pasak jo, kad bylos šalims nekiltų jokių abejonių teisėjų, gavusių bylą, nešališkumu, teisėjai nusišalina nuo bylos nagrinėjimo.
„Be to, bylą gavusių teisėjų (kartu su kitais ieškovais – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais) pasirašytas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra paskirtas nagrinėti ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Henriko Sadausko, kuris yra vienas iš ieškovų pagal šioje byloje pareikštą ieškinį“, – teigė G. Janonis.
Kaip skelbta, vieni pirmųjų bylas dėl teisėjų algų inicijavo 25 Kauno apygardos teismo teisėjai.
Pasak šių teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.
Pastaraisiais metais ne vienas teisėjas viešai įvardijo, kad traukiasi iš pareigų dėl mažų algų, didelio darbo krūvio, padėjėjų trūkumo.
Tuo metu šalyje veikiantys teismai susiduria su dideliu įvairių grandžių darbuotojų trūkumu, teismai nuolat įsiskolina komunalinių paslaugų tiekėjams ir paštui.
